2016 06 29

KT nagrinės, ar pagrįstai nuo karo prievolės atleidžiami tik tradicinių religinių bendruomenių dvasinkai

Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės, ar įstatymų nuostatos, jog nuo karo prievolės atleidžiami tik valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, neprieštarauja Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Į KT išaiškinimo kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl atsisakymo atleisti Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos dvasininką nuo karo prievolės.

Prašoma išaiškinti, ar tokia Karo prievolės įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijos 29-ajam straipsniui, kuriame įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.

VAAT kilo abejonių, ar nuostata nėra diskriminacinė, nes pagal ją nuo Konstitucijoje įtvirtintos pareigos atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atleidžiami tik devynių valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų dvasininkai.

Tuo metu Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė pripažįsta ne tik tradicines, bet ir kitas religines organizacijas, „jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai“. Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, tiek valstybės pripažintos, tiek nepripažintos netradicinės religinės bendruomenės pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą negali tapti tradicinėmis Lietuvoje, ir todėl jų dvasininkai negali būti atleisti nuo karo prievolės.

VAAT savo prašyme atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, kad demokratinėje visuomenėje valstybė privalo gerbti religinių mažumų atstovų, įskaitant Jehovos liudytojus, įsitikinimus ir suteikti jiems galimybę, atsisakius net beginklės karo tarnybos, tarnauti visuomenei jiems priimtinu būdu.

Pasak KT pranešimo, EŽTT pažymi, jog religinėms bendruomenėms gali būti suteiktas privilegijas laiduojantis statusas, tačiau valstybė turi užtikrinti, kad jo suteikimo kriterijai būtų taikomi be jokios diskriminacijos.

Karo prievolės įstatymas numato, kad nuo karo prievolės gali būti atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius