Kubilius: savivaldos finansinės laisvės šaltinis – nekilnojamo turto mokestis

„Klausimas, į kurį turime atsakyti labai aiškiai ir paprastai – ar tikrai visa diskusija dėl savivaldų gali būti suvedama į diskusiją dėl to, kaip rinkti merą. Mane toks diskusijų pobūdis neramina. Savivaldos reikaluose yra žymiai didesnių ir gilesnių iššūkių nei tai, kaip rinksime merą“, – šeštadienį Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos tarybos susirinkime sakė ministrų kabineto vadovas.

Pažymėjęs, kad Vyriausybės programoje liberalių koalicijos partijų iniciatyva įtraukta nuostata apie tiesioginius mero rinkimus teigia, kad sutarus dėl to, kokie bus mero santykiai su savivaldybės taryba, dėl to, ar jis bus atstovaujamoji valdžia, ar vykdomoji ir kokios bus jo galios, bus priimamas sprendimas dėl tiesioginių merų rinkimų. „Tačiau kiek aš matau iš dabartinės diskusijos, tokio sutarimo ne tik tarp koalicijos partnerių, bet ir visame Seime, tikrai kol kas nėra“, – tvirtino A.Kubilius.

Premjeras taip pat atkreipė dėmeį, kad nors nėra nusiteikęs prieš tiesioginius merų rinkimus, svarbu suvokti, kad net ir renkant merą tiesiogiai ir suteikiant jam įvairių įgaliojimų, tačiau nenumačius finansinio savarankiškumo, „visi tie įgaliojimai bus pakankamai tuščias popierius, gal netgi papildomai vedantis į žmonių nusivylimą po būsimųjų savivaldos rinkimų“.

Būtent todėl, A.Kubiliaus įsitikinimu, svarbu atsižvelgti į europinę patirtį, kai savivaldos finansų savarankiškumą garantuoja išplėtotas nekilnojamo turto mokestis. „Tai yra visiškai aiški tiesa. Vyriausybės programoje mūsų iniciatyva, liberalams šiek tiek priešinantis, užrašyta, kad toks mokestis turėtų būti įvestas kaip savivaldos finansų pagrindas. Esame sutarę, kad šiais metais parengsime jo koncepciją ir kitais metais jis jau turėtų būti įgyvendinamas. Nuotaikos dėl didinamų mokesčių Lietuvoje nėra itin populiarios, bet tai yra toks sprendimas“, – teigė ministras pirmininkas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju labai vertingas tarpukario Lietuvos patyrimas, kai savivaldos įstatymai labai įdomiai apibrėžė patį rinkimų modelį ir didžiausią akcentą, ypač kaimo vietovėse, suteikė tiesioginiams seniūnų rinkimams. „Tokiu būdu savivalda buvo kildinama iš tikros bendruomenės. Ne iš vienaip ar kitaip išrenkamo mero, bet iš pačios apačios. Mano manymu, tai labai vertinga patirtis“, – sakė A.Kubilius.

Mero rinkimai – feodalizmo pradžia

Savo ruožtu prof. Vytautas Landsbergis pažymėjo, kad tiesioginiai mero rinkimai gali lemti „feodaline valstybe“.

„Kokia bus padėtis atsisakius apskričių administracinės struktūros ir atiduodant visą valdžią taryboms? Kažkada tai skambėdavo gražiai. Dabar kalbame apie tai, kad visą valdžią bus galima atiduoti vietiniams prezidentams, iš kurių niekas net atsakomybės negalės pareikalautis, nes jie bus liaudies išrinkti“, – sakė V.Landsbergis.

Jis pažymėjo, kad būtina numatyti saugiklius, kad Lietuva „nepavirstų feodaline valstybe su 56 valstybėlėmis“.