Lietuvos vyriausybės vadovo teigimu, per susitikimą su Suomijos premjeru Matti Vanhanenu jis išsakė Vilniaus nepritarimą Rusijos ir Vokietijos dujotiekiui, nes jis galįs sukelti neigiamų aplinkosauginių bei politinių pasekmių. „Suomijoje diskusija kaista, ir požiūriai nėra vieningi“, –telefonu iš Suomijos BNS sakė A.Kubilius.
Lietuva, kitos Baltijos šalys bei projektą kritikuojanti Lenkija neturi teisės vetuoti dujotiekio tiesimo, tačiau projektą turi palaiminti Suomija, Švedija ir Danija, nes dujotiekis eis per šių valstybių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis.
Lietuvos premjero teigimu, Suomijos vyriausybės vadovas negalėjo tvirtai pasakyti, ar Helsinkis duos leidimą dujotiekio tiesimui.
„Jų diskusijos kaip tik įgauna naują pobūdį, darosi vis aktualesnės ir aštresnės. Žinau viena, kad rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje Suomijos vyriausybė ruošiasi sprendimą priimti. Koks tas sprendimas, Suomijos premjeras tikrai neatskleidė, kaip tai gali būti“, – sakė A.Kubilius.
Anot premjero, dujotiekio projektą Suomijos valdančiosios koalicijos partijos vertina skirtingai, be to, nėra aišku, ar jam pritars nuo vyriausybės nepriklausoma aplinkos apsaugos agentūra.
„Kaip suprantu, yra įvairių nuomonių pačioje vyriausybėje, ir koalicijos partijos turi skirtingų požiūrių, todėl Suomijos premjeras negalėjo pasakyti, kaip sprendimas gali atrodyti. Po to sprendimą svarstys ir jų aplinkos apsaugos agentūra, kuri yra visiškai nepriklausoma nuo vyriausybės, ir ji tą sprendimą priiminės žymiai vėliau, ir sprendimas gali būti visoks“, – teigė A.Kubilius.
Anot užsienio žiniasklaidos, Suomijoje leidimo išdavimo procedūros dujotiekiui stringa – Helsinkis turėjo duoti ekspertų išvadą dėl dujotiekio „Nord Stream“ iki liepos 31 dienos, bet iki šiol šis dokumentas nepateiktas. Iki tol abejojančių, kad Suomija palaimins projektą, buvo labai nedaug.
A.Kubilius teigė išsakęs Suomijos premjerui Lietuvos nerimą, kad dujotiekis gali ne tik būti pavojingas aplinkosauginiu požiūriu, bet ir sukelti politinių pavojų, ypač atsižvelgiant į Rusijos norą dominuoti Baltijos jūros regione ir galimą karinės jėgos naudojimą siekiant apsaugoti dujotiekį.
„Aš sakiau, kad mes tikrai žiūrime su nerimu ir esame prieš – tiek dėl aplinkos apsaugos problemų, kurios gali kilti, tiek ir dėl tam tikrų politinių pasekmių, ir dėl Rusijos neslepiamų siekų tariamai dominuoti Baltijos jūroje ir naudoti savo karinę galią tariamai vamzdžio gynybai, ir dėl to, kaip gali pasikeisti „Gazprom“ požiūris į dujų tiekimą toms šalims, kurios lieka už „Nord Stream“ vamzdžio, tame tarpe Baltijos valstybėms“, – sakė A.Kubilius.
1220 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmąją liniją planuoja pradėti eksploatuoti 2011 metais, antrąją – metais vėliau. Rusija ir Vokietija tvirtina, kad projektas padės patenkinti dalį Europai reikalingo papildomo dujų importo.
A.Kubiliaus teigimu, susitikime su Suomijos premjeru taip pat buvo pabrėžta, kad būtina kuo greičiau įgyvendinti Baltijos regionui svarbius kitus energetikos projektus – bendros elektros rinkos sukūrimą Baltijos šalyse, elektros jungčių tarp Lietuvos ir Švedijos bei Suomijos ir Estijos tiesimą. Anot A.Kubiliaus, Lietuvai taip pat „įdomi ir naudinga“ Suomijos patirtis statant naują atominę elektrinę.
Su vienos dienos darbo vizitu Suomijoje viešintis A.Kubilius ketvirtadienį popiet dar susitinka su Suomijos prezidente Tarja Halonen, vėliau dalyvaus memorialinės lentos Lietuvos konsului Ragnarui Olleriui atidengimo ceremonijoje ir atidarys parodą „Žinia pasauliui: Baltijos kelias. Po 20 metų.“
Į Vilnių A.Kubilius grįš vėlų ketvirtadienio vakarą.
