Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kultūros institucijos ieško slenkančio Gedimino kalno šeimininko

Gedimino pilis
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Gedimino pilis
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kultūros institucijos ieško žemyn slenkančio Gedimino kalno šeimininko, kad kuo greičiau būtų galima skirti lėšas kalno tvarkymui, sako kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

„Prieš pradedant skaičiuoti, kiek reikia lėšų – aš tikiu, kad mes jas surasime – dabar norėtume identifikuoti šeimininką, kam gi duoti tas lėšas, kad galėtų pradėti labai konkrečius kalno griuvimo prevencijos judesius“, – antradienį žurnalistams sakė ministras.

Anot A.Gelūno, vieno šeimininko kalnas šiuo metu neturi.

„Kalnas turi daugybę šeimininkų. Anksčiau jis priklausė apskričiai kaip visa valstybės žemė. Panaikinus apskritis, jis priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Šiuo metu yra teismo procesas dėl savivaldybės tariamai neteisėto suformavimo dviejų sklypų iš vieno sklypo“, – kalbėjo jis.

A.Gelūnas sako manantis, kad kalną reikėtų traktuoti ne kaip gamtinį, o kaip kaip kultūros objektą kartu su pilimi. Tuomet juo rūpintųsi kultūros institucijos.

„Logiškiausia būtų traktuoti kalną ne kaip gamtą, nes jis yra piliakalnis, o kaip kultūrą. Kadangi pilis, stovinti ant kalno, taip pat yra kultūros dalis, muziejus, man atrodytų logiškiausias sprendimas tą kalną traktuoti kaip pilies teritoriją, kad kalnas ir pilis būtų kaip vientisa teritorija, ir tada būtų labai aišku: mes tvarkome pilį, tvarkome ir kalną“, – teigė ministras.

Kultūros ministerijos kol kas konkrečiai neatsakė, kiek pinigų prireiks kalnui sutvarkyti. Tačiau, anot jo, gelbėjant šį objektą, taupyti nederėtų.

„Kai kalbame apie tokį objektą koks yra Gedimino kalnas, reiktų prisiminti turbūt rusų literatūros klasikų žodžius, kad čia ne vieta derėtis. Jei nuo pusės milijono sąmata pašoks iki milijono, tikrai nebūtų tas objektas, kuriam reiktų sutaupyti lėšas. Jei prasidės rimti destruktyvūs procesai, gailėsimės visi, bet jau bus per vėlu“, – sakė ministras.

Jei nuo pusės milijono sąmata pašoks iki milijono, tikrai nebūtų tas objektas, kuriam reiktų sutaupyti lėšas, – ministras„Deja, aš negaliu preliminarios apytikslės sąmatos pateikti, nes su specialistais nekalbėjome, bet lėšų bandysime atrasti tiek, kiek reikia“, – tikino jis.

Esą suma gali išaugti ir tada, jei paaiškės, jog reikia ištuštinti vidines kalno ertmes ir ten statyti sutvirtinimus.

Su Vyriausybės atstovais šį klausimą ketinama aptarti rudenį, bet A.Gelūnas sako nesantis užtikrintas, jog jo pasiūlymas Ministrų kabinete sulauks pritarimo.

„Dabar vasara, visi atostogauja. Mes jau rengiame dalykinius pasitarimus šiam klausimui spręsti, bet reiktų darbinio posėdžio su Vyriausybės atstovais, kad juridikoje būtų pakeisti tam tikri nusistatymai suformuojant tą kalną kaip pilies teritoriją“, – kalbėjo ministras.

„Nesakau, kad šis pasiūlymas susilauks pritarimo, nes jeigu 20 metų tęsiasi juridinis administracinis neapibrėžtumas, gal čia yra kaip Gordijaus mazgas – neišnarpliojama problema, bet aš tikiuosi, kad lietuviai myli savo simbolinius objektus“, – pridūrė jis.

Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė taip pat teigė negalinti pasakyti apytikrės sumos, reikalingos kalnui sutvarkyti. Tačiau, jos teigimu, kuo skubiau reikia skirti bent minimaliai lėšų tam, kad būtų pašalinta didžiausia grėsmė.

„Šiandien pasakyti, kokie konkretūs skaičiai laukia – ar keletas, ar keliolika, ar dešimtys milijonų – labai sunku būtų, bet teisinga ieškoti bent jau minimalių lėšų“, – kalbėjo D.Varnaitė.

Būtiniausiems darbams esą reikėtų pusės milijono litų.

„Tikiuosi, kad ministrui pavyks gauti tų lėšų, kurios būtų reikalingos minimaliausiems žingsniams atlikti šiais metais. Jeigu norime artimiausioje ateityje atlikti sutvirtinimo darbus, jiems turime būti atitinkamai pasirengę“, – tikino KPD direktorė.

Anot jos, KPD pasiruošęs prisidėti prie kalno išsaugojimo, taip pat ruošiamasi restauruoti ir ant kalvos esantį Gedimino bokštą.

„Esame pasiryžę kartu parengti veiksmų planą, kokie būtų patys skausmingiausi taškai, ir kad ir nedidelėmis lėšomis, bet kur jas investuoti būtų efektyviausia tam, kad bent jau apsaugotume tiek kalną, tiek jame esančius statinius nuo galimos grėsmės. (...) Mes jau sutarę perspektyvą restauruoti paties Gedimino bokšto () mūrą, kadangi tas mūras jau yra pradėjęs eižėti ir trupėti“, – kalbėjo ji.

„Bandysime rasti įvairių finansavimo šaltinių, kažkiek galbūt restauravimo darbams mėginsime ieškoti ir Kultūros paveldo departamento programose, kurios yra labai menkos šiemet“, – sakė D.Varnaitė.

Neseniai žiniasklaida pranešė, kad vandens paplauti Gedimino pilies kalno šlaitai gali bet kurią dieną nuslinkti, kartu nusinešdami ir pilies liekanas.

Apie tai, kad Gedimino pilies kalnui gresia pavojus, geologai įspėjo prieš dvejus metus.

Ypač pavojinga vieta – vakarinis šlaitas, kuris jau keletą kartų yra slinkęs. Dar viena bėda – medžiai, kurie šlaitą ne stiprina, o priešingai – pučiant stipriam vėjui išjudina.

Pasak Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, nuošliaužos formuojasi ir dėl vandalų, kurie nulaužė šviestuvus, laipioja šlaitais, ridena akmenis iš sienų.

Paskutinį kartą kalnas tvirtintas prieš 14 metų, tvarkant Aukštutinę pilį.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min