Pasak kultūros ministro Arūno Gelūno, tai greičiausiai visiškai palaidos viltis bent jau pirmąjį rūmų atkūrimo etapą baigti iki 2013-ųjų, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai.
„Po daugybės diskusijų apie viešąjį interesą ir kaip jis būtų geriau užtikrintas, yra pakrypta ta linkme, manau, kad aš, kaip ministras, priimsiu sprendimą nutraukti sutartį su Panevėžio statybos trestu, įpareigojant juos iki nutraukimo pabaigti pačius neatidėliotiniausius darbus. Duosiu pavyzdį: jeigu pusė sienos nudažyta, tai pabaigti visą sieną dažyti, bet jeigu parketas nepaklotas, tai nepradėti parketo kloti“, – sakė A.Gelūnas.
Darbai Valdovų rūmuose jau keli mėnesiai kaip sustabdyti. Tai padaryta, kai Viešųjų pirkimų tarnyba sutartyje su rangovu PST aptiko daug pažeidimų ir pareikalavo sutartį nutraukti.
Kultūros ministerija iki šiol Vyriausybei siūlė dabartiniam rangovui leisti baigti pirmąjį etapą ir įrengti 53 proc. rūmų, o vėliau spręsti, kas turėtų baigti likusią pastato dalį.
Panevėžio statybos tresto skaičiavimu, pirmajam Valdovų rūmų etapui baigti reikia apie 32 mln. litų.
Valstybės kontrolė, pernai atlikusi Valdovų rūmų atkūrimo veiklos auditą, konstatavo, kad atstatymas vykdomas nerezultatyviai, darbai nebaigti iki numatyto laiko, lėšos naudotos neefektyviai, istoriniai menotyriniai tyrimai buvo neefektyvūs, kai kurie archeologiniai tyrimai vykdyti tyrinėtose vietose, projektavimo darbai pabrango nuo 6 mln. iki 16 mln. litų, muziejus dirba nepripažintu naudoti pastate.
Valdovų rūmų atstatymo kaina per dešimtmetį pabrango daugiau nei tris kartus – nuo 114 iki 367 mln. litų.
Dėl galimų įstatymų pažeidimų kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987–2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.
