Kultūros ministerija, kaip autorių teisių ir gretutinių teisių srityje Vyriausybės įgaliota institucija, vykdo kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūrą, kurios tikslas yra užtikrinti viešąjį interesą, t.y. sudaryti sąlygas suderinti kūrinių naudotojų ir teisių turėtojų interesus. Kultūros ministerija pagal savo kompetenciją nesikiša į kolektyvinio administravimo asociacijų vidaus reikalus, t.y. nesprendžia klausimų, kurie priklauso asociacijų kolegialių valdymo organų (asociacijos narių konferencijos ir tarybos) kompetencijai. Tačiau, susiklosčius panašioms konfliktinėms situacijoms, kai su kolektyvinio administravimo asociacijos valdymu susijusios problemos pradeda trukdyti tinkamam autorių teisių administravimui, įstatymas numato Vyriausybės įgaliotai institucijai galimybę taikyti atitinkamas įstatymuose numatytas priemones, galinčias užtikrinti tinkamą kolektyvinio administravimo veiklą. Todėl susitikime dalyvavęs kultūros viceministras Deividas Staponkus paragino susitikimo dalyvius geranoriškai bendradarbiauti sprendžiant susidariusią konfliktinę situaciją ir kartu ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų autorių teisių kolektyvinio įgyvendinimo sistemos teisinį aiškumą ir skaidrumą.
Susitikimo metu abiejų pusių išsakyti argumentai parodė, kad vienas svarbiausių probleminių klausimų yra susijęs su autorių teise gauti išsamią informaciją apie LATGA-A veiklą. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato, kad kolektyvinio teisių administravimo asociacijų nariai turi teisę reguliariai gauti išsamią informaciją apie visą kolektyvinio administravimo asociacijos veiklą, tačiau įstatymas nereglamentuoja informacijos pateikimo tvarkos ir sąlygų. Susiklosčiusi konfliktinė situacija parodė, kad asociacijos nariai autoriai ir LATGA-A administracija skirtingai suprato informacijos teikimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Vadovaujantis minėta įstatymo norma, buvo nuspręsta parengti informacijos teikimo sąlygas reglamentuojantį tvarkos aprašą.
Susitikime dalyvavę autorių atstovai taip pat kalbėjo apie problemas, susijusias su LATGA-A narystės kriterijais ir kolegialaus valdymo organo – LATGA-A tarybos sudarymo sąlygomis. Autorių nuomone, šiuos klausimus būtina spręsti keičiant galiojančius asociacijos įstatus. LATGA-A tarybos atstovų nuomone, LATGA-A turi specifiškų problemų, nes skirtingai nei daugelis kitų šalių autorių asociacijų, administruoja praktiškai visų menų autorių teises. Susiklosčiusi konfliktinė situacija parodė, kad didžiausia autorių grupė (populiariosios muzikos) jaučiasi nepakankamai atstovaujama ir atlyginama. Susitikimo dalyviai vieningai sutarė, kad būtina keisti LATGA-A įstatus, numatant proporcingą asociacijos narių atstovavimą taryboje.
Susitikimo metu taip pat buvo aptartas klausimas dėl LATGA-A veiklos audito. Š.m. balandžio 5 d. LATGA-A konferencijoje buvo priimtas nutarimas atlikti veiklos auditą. Tačiau šio nutarimo įgyvendinimą sustabdė teismas, patenkindamas vieno iš konferencijos delegatų, kuris apskundė konferencijos sprendimus, prašymą taikyti tokias laikinojo pobūdžio priemones iki teismas išspręs klausimą dėl konferencijos sprendimų teisėtumo. Autorių atstovai nepritarė, kad LATGA-A generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas savo iniciatyva užsakytų veiklos auditą ir paragino LATGA-A administraciją kreiptis į teismą su prašymu skubos tvarka nagrinėti ginčą dėl LATGA-A konferencijos nutarimų teisėtumo. Išsprendus šį klausimą, autorių nuomone, LATGA-A veiklos auditą turėtų atlikti konferencijos nutarimu patvirtinta audito paslaugas teikianti įmonė.
Susitikimo dalyviai susitarė, kad LATGA-A administracija parengs susitikimo metu aptartų dokumentų (asociacijos įstatų ir informacijos teikimo tvarkos aprašo) projektus ir derins juos su autorių atstovais bei Kultūros ministerija. Suderintus dokumentų projektus numatoma svarstyti neeilinėje LATGA-A konferencijoje, kuri ketinama organizuoti š.m. rugsėjo mėnesį.
