Neoficialiomis LNK žiniomis, S.Pučienė nesutiko patvirtinti Tautinių mažumų įstatymo projekto, pagal kurį pietryčių Lietuvoje valstybės įstaigose ir organizacijose greta lietuvių kalbos būtų vartojama ir lenkų kalba. Taip pat šalia lietuviškų būtų leidžiami lenkiški užrašai.
S.Pučienė įstatyme įžvelgė daugybę prieštaravimų kitiems įstatymas ir Konstitucijai. Kai darbuotojai neliko kito pasirinkimo, ji esą projektą visgi pasirašė, tačiau po to parašė jį kritikuojančią atskirąją nuomonę. LNK žinios skelbia, kad tai greičiausiai ir lėmė, kad daug metų teisės skyriui vadovavusi S.Pučienė buvo atleista ir perkelta į Kultūros politikos departamentą dirbti patarėja.
Kai darbuotojai neliko kito pasirinkimo, ji projektą visgi pasirašė, tačiau po to parašė jį kritikuojančią atskirąją nuomonę. Tai greičiausiai ir lėmė, kad daug metų teisės skyriui vadovavusi S.Pučienė buvo atleista ir perkelta į Kultūros politikos departamentą dirbti patarėja
„Matyt, vadovybė galvoja apie kitokį darbo organizavimą ir ji to siekia“, – sakė S.Pučienė.
Dvikalbystės įteisinimą Kultūros ministerijoje koordinavęs LLRA deleguotas viceministras Edvardas Trusevičius sako, kad šiam įstatymui pasipriešinusi teisininkė mėgo politikuoti ir turėjo savo įsitikinimus, ne visada sutapusius su naujosios ministerijos vadovybės. Vis dėlto jis tvirtina, kad S.Pučienė atleista ne dėl to, kad kritikavo tautinių mažumų įstatymą.
„Kelių skyrių tarnautojai gavo atleidimo lapelius, ir jiems adekvačiai pasiūlytos kitos pareigos. Dėl tam tikrų naujų skyrių įsteigimų (...) reikėjo tam tikrą restruktūrizaciją daryti, nes tai susiję su naujais iššūkiais, kurie laukia mūsų ministerijos būtent šiais metais“, – LNK žinioms kalbėjo viceministras. Kartu jis pabrėžė, kad praėjusiais metais teisėkūros procesas nebuvo stipriausia ministerijos dalis.
Prieštaringai vertinamą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris kai kuriose vietos valdžios institucijose leistų vartoti lenkų ir rusų kalbas, buvo planuojama svarstyti paskutinę Seimo rudens sesijos dieną, tačiau konservatorių siūlymu jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės.
Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovo Jaroslavo Narkevičiaus praėjusią kadenciją įregistruotas projektas siūlo grąžinti nepriklausomybės pradžioje galiojusio Tautinių mažumų įstatymo redakciją.
Dar 2010 metais įregistruotas projektas numato, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami ir užrašai tautinės mažumos kalba.
LLRA įregistruotą projektą yra sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, Seimas pažeistų Konstituciją, jei priimtų Tautinių mažumų įstatymą, kuris būtų paremtas iki 1992 metų galiojusiais teisės aktais.
Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai – Visagino savivaldybėje.
