Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, šią savaitę susitikęs su Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi Žydrūnu Plytniku, aptarė Valdovų rūmų atkūrimo darbų galimybes, pranešė Kultūros ministerija.
„Statybų stabdymas pareikalautų ne vieno milijono litų statinio konservavimui, eksploatacijos išlaidoms apmokėti ir kt. Todėl susitikime buvo svarstoma galimybė tęsti pradėtus darbus ir užbaigti Valdovų rūmų atstatymo pirmąjį etapą“, – teigiama ministerijos pranešime.
Sutarta, kad būtina peržiūrėti darbų sąmatas, sutartį su rangovu, numatant konkrečias darbų apimtis, kainas bei įvykdymo terminus.
Per susitikimą taip pat atkreiptas dėmesys, kad Valdovų rūmai yra įtraukti į objektų, kur turėtų vykti Europos Sąjungos Tarybos pirmininkavimo renginiai, sąrašą.
Viešųjų pirkimų tarnyba Kultūros ministerijai rekomendavo nutraukti sutartį su PST ir pasirašyti su kitu rangovu.
Šios tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Jakšto teigimu, sutartis turi būti nutraukta, nes ji buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktus, o ją tik pakeitus būtų pažeista viešųjų pirkimų procedūra. Nors tarnybos sprendimas nėra įpareigojantis, pasak V.Jakšto, sunku būtų atlikti darbus į ją neatsižvelgus.
A.Gelūno tvirtinimu, sutarties nutraukimas statybas įšaldytų ilgiems mėnesiams.
Kitiems metams iš valstybės biudžeto Valdovų rūmams statyti numatyta 16 mln. litų.
Į Valdovų rūmų atkūrimą įdėta 230 mln. litų, galutinė darbų sąmata siekia per 367 mln. litų.
Galimą lėšų švaistymą statant šį objektą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios Valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų, ypač abejojama dėl jų autentiškumo.
