„Ši informacija yra visiškai nauja, aš negalėčiau jos komentuoti nepasitaręs su statybos ekspertais, specialistais. Turėtų būti bent kokia elementari diskusija, apsilankymas vietoje ir ištyrimas, prieš tai nebuvo kalbama apie statybų kokybę, o daugiau apie statybų faktą – tęsti, nutraukti, kokiomis aplinkybėmis nutraukti“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Gelūnas.
Naujienų portalas delfi.lt rašo, kad Valdovų rūmams jau reikalingas remontas – išorines rūmų sienas nuklojo drėgnos dėmės, trupa apdailos detalės, o sienose atsiveria plyšiai.
„Reiktų išsiaiškinti, ar tas brokas neatsirado dėl nevykdomų darbų“, – sakė A.Gelūnas.
Ministras dar kartą pakartojo, kad teisininkai šiuo metu aiškinasi galimybes nutraukti sutartį su rūmus stačiusiu Panevėžio statybos trestu (PST). Tačiau, anot ministro, jokio sprendimo dar nėra priimta.
„Sprendimas dar nepriimtas, nes čia labai atsakingai ir kruopščiai turėtų padirbėti teisininkai“, – teigė A.Gelūnas.
Balandžio pabaigoje premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad sutartis su Panevėžio statybos trestu turi būti nutraukta ir kuo skubiau skelbiamas naujas konkursas. Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis tuomet sakė, kad nutraukiant sutartį rangovui reikės atlikti kai kuriuos minimalius darbus – pavyzdžiui, baigti sienų tinkavimą bei kitus.
Darbai Valdovų rūmuose jau keli mėnesiai sustabdyti. Tai padaryta, kai Viešųjų pirkimų tarnyba sutartyje su rangovu PST aptiko daug pažeidimų ir pareikalavo sutartį nutraukti.
Valdovų rūmų atstatymo kaina per dešimtmetį pabrango daugiau nei tris kartus – nuo 114 iki 367 mln. litų.
Dėl galimų įstatymų pažeidimų kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987–2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.
