„Pirmąją spalio savaitę turėtų būti pateikta ekspertų įvertinta visa projekto dokumentacija – tas atskirtasis projektas, pirmojo etapo, kaip mes jį vadiname, darbų sąrašas ir ekspertų nuomonė apie jų kaštus ir tikslingumą. (...) Toks preliminarus jų pažadas. Ar ištesės – pamatysime“, – antradienį BNS sakė Kultūros ministerijos vadovas.
Pasak jos, gavus ekspertų įvertinimą, būtų skiriamos lėšos jų išskirtiems darbams atlikti.
„Tada sektų lėšų skyrimas tiems darbams, kurie yra pirmajame projekte ir kuriems pritaria ekspertai bei Panevėžio statybos tresto sugrįžimas į statybos aikštelę pabaigti tų darbų. (...) Mes visis tiesiog meldžiamės, kad jie suspėtų baigti iki 2013 metų pavasario arba net žiemą galėtų baigti. Nes tada muziejus jau galėtų tvarkytis ekspozicijas, o tada galėtų ateiti politikai ir planuoti, kokios įrangos ir baldų jiems reikia pirmininkavimo renginiams“, – kalbėjo A.Gelūnas.
Ministro teigimu, istorinių pastatų panaudojimo svarbiems politiniams renginiams tema buvo aptarta ir antradienį Vilniuje įvykusiame susitikime su Karališkųjų rūmų Varšuvoje direktoriumi Andrzejumi Rottermundu. Šis susitikimas, anot ministro, buvo naudingas laukiant Valdovų rūmų projekto ekspertinio įvertinimo.
Pasak A.Gelūno, A.Rotermundas papasakojo, jog rūmų Varšuvoje funkcija yra trilypė – muziejinė, edukacinė ir politinė. Tokio paties modelio ketinama laikytis ir Vilniuje.
„Direktoriaus žiniomis, visi svarbiausi pirmininkavimo (Europos Sąjungai) renginiai vyksta Karališkuose rūmuose. Jie turi rūmus, kurie puikiai Varšuvos centre tarnauja pirmininkavimo renginiams. Įkvepiantis pavyzdys mums pabaigti iki 2013 metų liepos“, – sakė kultūros ministras.
„Valstybė įgyja visai kitą reprezentacijos lygį, kai ji ne kokiame techniniame pastate rengia susitikimus, o pastate, kuris turi istorinį krūvį. (...) Kol muziejus, pastatas nėra baigtas, tol galimos įvairios interpretacijos. Bet kai pradeda veikti, visuomenė pamato naudą ir kritikuoja žymiai mažiau“, – teigė jis.
A.Gelūnas taip pat pažymėjo, kad rūmai Varšuvoje Valdovų rūmams ketina deponuoti 40 muziejinių vertybių. Lietuvą, pasak jo, labiausiai domina baldai, paveikslai ir taikomosios dailės kūriniai, „kurie turi buvusios bendros mūsų valstybės su Lenkija simboliką ir mintų tuos laikus“.
Statybos darbai Valdovų rūmuose sustabdyti šių metų pradžioje, kai Viešųjų pirkimų tarnyba sutartyje su statybos rangovu Panevėžio statybos trestu (PST) aptiko daug pažeidimų ir pareikalavo sutartį nutraukti. Šiuo metu rengiami du projektai, kad būtų galima vieną dalį rūmų baigti statyti ir atiduoti naudoti. Kita rūmų dalis būtų atkurta vėliau.
Valdovų rūmų atstatymo kaina per dešimtmetį pabrango daugiau nei tris kartus – nuo 114 iki 367 mln. litų. Dėl galimų įstatymų pažeidimų kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
Už rūmų atstatymą atsakinga Vilniaus pilių direkcija teigia, kad galutinai baigti brangiausią Lietuvoje istorinį reprezentacinį muziejų, pirminiais skaičiavimais, reikėtų dar apie 110 mln. litų.
