Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kūlupėnų žemaičiai per 8 metus patys pasistatė bažnyčią – Verbų sekmadienį ji buvo pašventinta

Kūlupėnų šv. Motiejaus bažnyčia pastatyta pačių miestelio gyventojų jėgomis
Kūlupėnų šv. Motiejaus bažnyčia pastatyta pačių miestelio gyventojų jėgomis
Šaltinis: PAJŪRIO NAUJIENOS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Verbų sekmadienį kūlupėniškių šeimos, nepaisant pavasarinės darganos, plūdo į miestelio širdimi tapusią bažnyčią, kurią jie statė 8 metus ir suskubo šveisti, tvarkyti, kad per šias Velykas joje jau galėtų sutikti Prisikėlimo rytmetį.

Bažnyčia – kaimo citadelė

Kūlupėnų šventovė tądien švytėjo jaunais veidais. Studentas Tomas Paulius sakė dar prieš išvykdamas studijuoti, 2006-ųjų liepą, spėjęs per talką ir pamatus šiai bažnyčiai pakloti. Sugrįžęs iš sostinės, vėlgi eidavęs talkinti statytojams. „Kaipgi neisi, man tai buvo garbė: juk ne paprastą statinį statėme, o bažnyčią, kuri stovės šimtmečiais, o aš galėsiu ir savo anūkams pasakyti – va, aš ją irgi stačiau“, – tvirtino vaikinas.

Jam pritarė Vilius Trakys: „Sužinojęs, kad atidarys bažnyčią, specialiai savaitgalį sugrįžau į savąjį kaimą. Gražu žiūrėti – bažnyčia tapo viso kaimo citadele“.

Jam pritarė Vilius Trakys: „Sužinojęs, kad atidarys bažnyčią, specialiai savaitgalį sugrįžau į savąjį kaimą. Gražu žiūrėti – bažnyčia tapo viso kaimo citadele“.

Kiekvienas, tądien pakalbintas šventovės prieigose, neslėpė jaudulio. Jie sakė aukoję savo laisvą laiką, kad kaimas turėtų šventovę.

„Anksčiau žmonės melstis važiuodavo į Kalnalį, Kretingą ar Karteną, o nuo šiol bažnyčia veiks čia pat“, – Ingrida Raudonienė neslėpė, jog jos vyras Kęstutis statybose praleidęs ne vieną savaitgalį. Sužinojęs apie rengiamas talkas, į jas sakė atvažiuodavęs ir Vaidas Kazlauskas iš Tintelių.

Kūlupėnų bažnyčios altorių sukūrė auksinės meistro Antano Lubio rankos.

Įeis į bendruomenės istoriją

„Šis Verbų sekmadienis įeis į mūsų bendruomenės istoriją. Simboliška, kad likus 6 dienoms ligi Velykų Jėzus įžengė į Jeruzalę, o kūlupėniškiai – į savo pastatytus Dievo namus. Paskutines tris savaites turėjome daug rūpesčių: valėme, tvarkėme, kad Didžiąją Velykų savaitę jau galėtume pasitikti savoje bažnyčioje. Akylas pastebės, kad mums, kaip ir tam studentui, pritrūko vienos nakties, prieš akis – dar daug darbų, bet ši diena yra ta, kurios laukėme aštuonerius metus. Šiandieną jau galime dėkoti Dievui ir geradariams, kurie savo darbais, lėšomis ir maldomis pastatė šią šventovę“, – džiaugėsi Kūlupėnų ir Kalnalio klebonas Mindaugas Nausėda.

Iš savo pirmtakų perėmęs bažnyčią tik su pamatais ir sienomis, per pastaruosius 3,5 metų jis rūpinosi, kad mūras taptų Dievo namais.

„Džiaugsmo ašaros rieda: kažkada atrodė – nerealu, bet pats Dievas čia norėjo savo namų, tiesė ranką ir laimino žmonių darbus“, – emocingai kalbėjo Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė.

„Džiaugsmo ašaros rieda: kažkada atrodė – nerealu, bet pats Dievas čia norėjo savo namų, tiesė ranką ir laimino žmonių darbus“, – emocingai kalbėjo Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė.

Į Verbų sekmadienį žmonės ėjo šeimomis, kuriose – po kelias kartas.

Unikalus bendruomeniškumo reiškinys

Į pamaldas atskubėjęs Kūlupėnuose gyvenantis Kretingos rajono meras Juozas Mažeika pabrėžė: „Unikalus dalykas, kad bažnyčią pastatė pati bendruomenė. Jos idėja Kūlupėnuose sklandė dar prieškariu, pokariu buvo užslopinta, tačiau gyveno žmonių širdyse, kol sulaukė savo dienos. Konkrečios iniciatyvos ėmėsi klebonai Egidijus Jurgelevičius ir Petras Merkūnas, o iš jų perėmė dabartinis klebonas“, – kalbėjo J.Mažeika.

Anot jo, Kretingos rajono savivaldybė taip pat prisidėjo lėšomis, kasmet skirdama nuo 10 iki 30 tūkst. Lt. „Kiti bažnyčias šimtmečiais stato, o mes – kelerius metus. Skeptikai sakė, kad Kūlupėnams nereikia šventovės, o pažiūrėkit, kiek šiandien žmonių susirinko“, – emocingai kalbėjo Laima Šopauskienė. Jos vyro Liudo Šopausko drožti mediniai kryžiai papuošė bažnyčią: vienas jų įtvirtintas prie altoriaus, o kitas, vadinamasis žegnonės, kabo prieigose.

Bažnyčios medinį altorių bei dvi klausyklas sukūrė taip pat kūlupėniškis meistras Antanas Lubys.

Bažnyčios medinį altorių bei dvi klausyklas sukūrė taip pat kūlupėniškis meistras Antanas Lubys.

Vyras neslėpė, jog jo rankos jau įgudę prie sakralių medžio kūrinių: jis sukūrė altorių Nasrėnų senelių namų koplyčioje, restauravo senąją Budrių bažnyčios varpinę.

Kalnalio meistras Zigmas Bertašius iš akmens plokštės iškalė altoriaus mensą – 1,9 m ilgio ir 0,9 m pločio stalviršį. Vitražą su šventojo Motiejaus atvaizdu sukūrė menininkas Bronius Bružas.

J.Mažeikos žodžiais, parapijos bendruomenei dar teks nemažai paplušėti, kol darbai bus užbaigti: dar reikės pastatyti varpinę, parapijos namus ir kleboniją. Tačiau pasidžiaugė, kad kūlupėniškių pastangomis jau sutvarkytos šventovės prieigos, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

FAKTAI

  • Vieta Kūlupėnų bažnyčiai buvo parinkta ir planas parengtas dar prieškariu, o 1939 m. geležinkeliu atgabentas altorius. Tačiau statybą sutrukdė netrukus prasidėjęs karas.
  • Žemės sklypą bažnyčiai 1996 m. padovanojo kūlupėniškės Darata ir Jadvyga Drakšienės.
  • Bažnyčios projektą parengė žinomas Lietuvos architektas Leonas Laimutis Mardosas.
  • 2006-ųjų liepos 17 buvo pakloti bažnyčios pamatai, o rugpjūčio 12-ąją Telšių vyskupas Jonas Boruta pašventino bažnyčios kertinį akmenį.
    Kūlupėnų bažnyčia atidaryta ir pašventinta Verbų sekmadienį
    Kūlupėnų bažnyčia atidaryta ir pašventinta Verbų sekmadienį
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min