Kurtieji: kaip prisikviesti pagalbą numeriu 112?

15min.lt

Lietuvos kurtieji, minėdami Tarptautinę kurčiųjų dieną, penktadienį Vilniuje organizuoja eitynes, kuriomis siekiama atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria negirdintys žmonės.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. / Lietuvos kurtieji, minėdami Tarptautinę kurčiųjų dieną, penktadienį Vilniuje organizuoja eitynes, kuriomis siekiama atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria negirdintys žmonės.

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Mušamas, staiga susirgęs ar gindamasis nuo gaisro kurčiasis, užuot nedelsdamas siuntęs žinutę pagalbos numeriu 112, pirmiausia turi susirasti žmogų, nekamuojamą klausos negalios.

„Girdintis žmogus ne visuomet juk būna šalia. Kaip mums sulaukti pagalbos?“ – gestais klausė Danutė Šerelienė ir Liudmila Deveikienė.

Abi moterys yra kurčios. Abi jos savo kailiu patyrė, ką reiškia nelaimės akimirką jaustis bejėgiam. Vieną kumščiais talžė sutuoktinis, antroji grūmėsi su užpuolikais gatvėje. Apie kurčiųjų problemas rašo „Lietuvos rytas“.

Telefonu prisišaukti gelbėtojų jos negalėjo – į žinutes Lietuvoje specialiosios tarnybos nereaguoja.

Iki tikslo, kuris sveikam žmogui lengvai pasiekiamas, kurčiajam gali tekti eiti ratais.

Jau kelerius metus veikiantis pagalbos telefonas 112 nepasiekiamas klausos negalios ištiktiems asmenims. Tokių žmonių Lietuvoje – apie 9 tūkstančius.

„Niekada nemėginau kreiptis į greitąją pagalbą trumpąja žinute. Juk žinau, kad aš esu kurčia, o jie – girdintys. Daugiausia pagalbos sulaukiu iš kaimynų – jie iškviečia gydytoją, kai suserga vaikas.

Aš net neįsivaizduoju, kas būtų buvę, jei kaimynų nebūtų buvę namie“, – pasakojo 41 metų D.Šerelienė.

Vieną naktį, kai ją mušė vyras, pagalbos moteris sulaukė iš sūnaus bičiulio, gyvenančio netoliese.

Viena ausimi girdintis vaikinas, gavęs D.Šerelienės sūnaus žinutę, iškvietė policininkus.

„Bėda dar ir ta, kad vėlų vakarą pažįstami, kurie yra girdintys ir galėtų pakviesti pagalbą, miega.

Tuomet, kai Danutei reikėjo pagalbos ir ji man parašė žinutę, buvau ne Vilniuje, o mano mobilusis telefonas buvo išjungtas“, – apgailestavo gestų kalbos vertėja Danguolė Dragūnienė.

Po šio įvykio D.Šerelienės mobiliajame telefone saugoma žinutė su vardu, pavarde, adresu – ją prireikus moteris nusiųs Vilniaus Šeškinės mikrorajone esančiam policijos komisariatui.

Bėdos prispirtai moteriai pareigūnai davė mobiliojo telefono numerį ir pažadėjo prireikus atvykti.

„Kurtiesiems sunku prisišaukti pagalbos ištikus bėdai. Man galbūt kiek paprasčiau, aš gyvenu Vilniuje. O ką daryti tiems, kurie įsikūrę vienkiemiuose?“ – klausė 67 metų kurčia vilnietė L.Deveikienė, patyrusi užpuolikų ataką.

Grįžtančią namo vakare užpuolę piktavaliai iš moters atėmė rankinę. Mobilųjį telefoną vilnietė nešiojasi striukės kišenėje.

„Galėjau išsikviesti policiją, nes telefonas po ranka, tačiau žinojau, kad niekas nereaguos į mano žinutę“, – kalbėjo kurčioji.