Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 08 11

L.Labanauskas: šalyje vyksta sveikatos genocidas

Prieš pusmetį įgyvendinus ligoninių reformą, šalies rajonuose esančiose ligoninėse prasidėjo sveikatos genocidas ir atsirado dar didesnė takoskyra tarp galimybės suteikti medicinę pagalbą rajone ir mieste gyvenantiems žmonėms, įsitikinęs Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas.
Liutauras Labanauskas
Liutauras Labanauskas / Organizatorių nuotr.

„Tai yra sveikatos genocidas, jis vyksta labai plačia prasme. Po pusės metų įvertinę susidariusią būklę galime teigti, kad rajonuose medicinos srityje pagal galimybę suteikti pagalbą žengtas žingsnis maždaug 20 metų atgal. Aiškiai atsirado dar didesnis skirsnis tarp galimybės suteikti medicinos pagalbą rajone ir mieste gyvenančiam žmogui“, – trečiadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje tvirtino L.Labanauskas.

Jis piktinosi, kad prieš įgyvendinant šią reformą neatlikta išplėstinė analizė, nors Vyriausybė savo programoje yra pabrėžusi, kad ši analizė prieš reformas yra būtina. Vietoj to, pasak L.Labanausko, remtasi Pasaulio banko tyrimu, cituojant „kas antrą šio tyrimo sakinį, t. y. pasirenkant tik tai, kas patiko, bet jeigu kas nors netiko reformai, tas sakinys buvo išmetamas“.

LGS prezidentas akcentavo, kad sąjunga nėra prieš pačią reformą, tačiau mano, jog jai nebuvo pasiruošta ir kad ji vykdoma neteisingai. „Vokiečiai savo žmones rūšiuoti šiukšles mokė 25 metus. Mes sveikatos reformą įgyvendinome per mėnesį. Po pusės metų matome daugybę klaidų, bet iš Sveikatos apsaugos ministerijos girdime, kad viskas gerai. Kas gerai? Sako, niekas nesiskundžia. Bet tai niekas ir negali skųstis, nes žmogus nelabai supranta, ką su juo padarė“, – sakė L.Labanauskas.

Jo teigimu, pacientai dabar dar nesupranta, kodėl kai kuriose rajonų ligoninėse jiems nesuteikiama tam tikra pagalba. „Pacientas nesipiktina, jis paprasčiausiai nesupranta, kodėl buvo gydymo įsitaiga, jis visą gyvenimą ten važiavo, viskas buvo gerai, o dabar kažkas pasikeitė. Vadinasi, žmonės nebuvo paruošti reformai, jiems nebuvo išaiškinta, kaip viskas turės vykti“, – kalbėjo LGS prezidentas.

Kaip tvirtino L.Labanauskas, mažesnėse ligoninėse atsisakius kai kurių paslaugų pacientams iškilo nepatogumų, nes dabar jie dėl šių paslaugų turi kreiptis į didesnes gydymo įstaigas. Tuo tarpu pastarosios ir taip visada buvo apkrautos darbu. „Jos nėra guminės, nebegali priimti tokio srauto žmonių“, – tvirtino gydytojas.

Jis atkreipdė dėmesį, kad gydytojai turi licencijas, ribojančias jų darbą. „Mes mokome gydytojus nedaryti to darbo, kurio atlikti neįpareigoja licencija. Priešingu atveju, atsitikus nelaimei, jie bus kalti. Taigi dabar turime situaciją, kai didelė dalis rajonų terapeutų atsisako net budėti, nes budėjimo metu gali prireikti suteikti platesnį spektrą paslaugų, todėl prarandama laiko. Pavyzdžiui, į ligoninę atvažiuoja žmogus, patyręs infarktą, bet jam čia gydytojai negali suteikti reikiamos pagalbos. Tai tas žmogus turi važiuoti dar 60 km. Ką mes turime? Turime prarastą sveikatos ir gyvybės laiką“, – dėstė L.Labanauskas.

Jis akcentavo, kad jei situacija ir toliau nesikeis, netrukus pajusime dar daugiau neigiamų pasekmių: „Pasaulio praktika tokia: jei laiku nediagnozuojama liga ar laiku nesuteikiama pagalba, pacientas su kiekviena valanda kainuoja brangiau, nes vėliau pagalba jam tampa brangesnė.“

LGS vadovas pabrėžė, kad geras sprendimas būtų pasiektas mažesnes ligonines pavertus didesniųjų filialais: „Tai būtų labai gerai pacientui, nes toje teritorijoje stipriausia gydymo įstaiga pati organizuotų pagalbą. Šiandien to nebuvo padaryta, jos visos liko atskiros, tik pagal kažkokius mistinius, iš dangaus paimtus skaičius, pagalba uždaryta tam tikrose ligoninėse“. 

Savo ruožtu parlamentaras Juozas Olekas tikino, kad dėl įgyvendintos sveikatos apsaugos reformos rajonų ligoninėms tapo ypač sunku išgyventi. „Sveikatos apsaugos ministerija turėtų pasiūlyti rekomendacinį planą, kaip daryti, pasiūlyti papildomų finansų, kaip toje situacijoje išgyventi“, – spaudos konferencijoje dėstė J.Olekas.

Pasak jo, įgyvendinant reformą sumažinti atlyginimai medikams ir slaugytojams, atleista dalis ligoninių darbuotojų, be to, esą tarp likusių medikų tvyro įtampa dėl galimo atleidimo. „Dėl psichinės įtampos kai kur suserga, meta darbą ir panašiai“, – kalbėjo parlamentaras ir pridūrė, kad tai kenkia medicinos paslaugų kokybei. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius