Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Labiausiai nuo uragano nukentėjo Melnragės paplūdimys, Palangos paplūdimyje padėtis nebloga

Baltijos jūra ir pirmadienį buvo nerami.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Baltijos jūra po uragano
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pirmadienio naktį Lietuvoje siautusio uragano metu labiausiai nukentėjo pajūrio ruožas Melnragėje, praneša Aplinkos ministerija.

Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento specialistai antradienį žvalgė Baltijos pajūrio kranto ruožą, kad įvertintų padėtį po čia siautusių itin stiprių vėjų.

Konstatuota, kad stichija krantus apardė ne taip smarkiai, palyginti su jos galia, teigiama pranešime.

Labiausiai nuardyti krantai, kaip dažniausiai po stipresnio vėjo, I Melnragėje – prie šiaurinio Klaipėdos uosto molo, buvusios tvirtovės ir žvejų sandėlių rajone. Maždaug 200 metrų ilgio ruože bangos nuskalavo apie keturis metrus pajūrio apsauginio kopagūbrio.

Padėtis pagrindiniame Palangos paplūdimyje, esančiame į šiaurę ir į pietus nuo jūros tilto, kuris ir šios vasaros pradžioje buvo papildytas atvežtiniu smėliu, anot ministerijos, išliko nebloga.

Per audrą vanduo apsėmė apie du trečdalius šio paplūdimio, bet apsauginio kopagūbrio nepasiekė – iki jo liko daugiau kaip dešimt metrų.

Šiuo metu paplūdimys yra apie 50 metrų pločio. Stipriai paskalautas bangų, jis iš dalies sulėkštėjo ir pažemėjo – matuojant nuo kranto linijos, paplūdimio aukštis dabar siekia apie vieną metrą, o po jo papildymo smėliu buvo aukštesnis nei pusantro metro.

Pasak ministerijos, išvengti skaudžių padarinių šiame pajūrio ruože padėjo tai, kad jis „pamaitintas“ atvežtiniu smėliu, paaukštintas ir praplatintas.

„Platus ir sąlygiškai aukštas paplūdimys audros metu tapo natūralia kliūtimi bangoms ir saugojo apsauginį kopagūbrį. Jeigu šis pagrindinis Palangos paplūdimys kasmet negautų smėlio “injekcijos„, kuri yra jam būtina krantotvarkos priemonė, sekmadienį ir pirmadienį siautusios audros bangos būtų pasiekusios apsauginį kopagūbrį ir jį gerokai nuardžiusios“, – teigiama pranešime.

Kuršių nerijoje, kaip jau skelbta, stichija didžiausios žalos pajūrio krantams padarė maždaug 600 metrų ruože į šiaurę nuo Preilos gelbėjimo stoties. Čia atskiromis atkarpomis nuplauta nuo trijų iki penkių metrų pajūrio apsauginio kopagūbrio.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (NP) vadovas Tomas Tukačiauskas BNS sakė, kad įvertinus audros stiprumą, tai nėra didelis nuostolis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, pirmadienio naktį Nidoje buvo fiksuotas 33, Ventėje – 33,5, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste – 35,1 metrų per sekundę vėjo greitis, atitinkantis katastrofinio reiškinio kriterijus.

Po praūžusio uragano visoje Lietuvoje be elektros pirmadienio rytą buvo likę beveik 60 tūkst. vartotojų, o ugniagesiai per 100 kartų kviesti šalinti stipraus vėjo padarinių, daugiausia – ant kelių užvirtusių medžių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min