„Mano nuomone, Lietuvos prezidentės požiūrio nereikėtų traktuoti tiesiogiai. Ji matyt turėjo omenyje dar glaudesnį bendradarbiavimą tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Ir dabar Baltijos bei Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybės yra plačios, pagal NB-8 formatą“, – taip pasak ministro atstovės spaudai Unos Pušpuros sakė M.Riekstinis.
Ministras pažymėjo, kad regiono bendradarbiavimo tema yra itin svarbi Latvijai, kuri 2010 metais yra Baltijos ir Šiaurės šalių (NB-8) užsienio reikalų ministerijų bendradarbiavimo koordinatorė.
„Kaip NB-8 koordinatoriai mes ketiname inicijuoti debatus apie galimybę gilinti ir vystyti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą, atsižvelgiant į dabartinius procesus regione ir tarptautinėje erdvėje“, – sakė M.Riekstinis.
Ministras itin pabrėžė regioninio ekonominio bendradarbiavimo tarp Baltijos ir Šiaurės šalių svarbą, nes šis regionas pasižymi dinamišku augimu per gana ilgą laikotarpį ir pagal BVP yra pasaulio lyderių dešimtuke.
Trečiadienį, interviu Latvijos laikraščiui „Diena“, D.Grybauskaitė pažymėjo, kad trys Baltijos šalys yra per mažas vienetas, kad būtų laikomas regionu.
„Turint omenyje bendrą erdvę ir Baltijos šalis, pirma, tikriausiai reikia kalbėti apie Baltiją, kurią aš norėčiau matyti kaip visą Baltijos jūros regioną. Nes ES Baltijos matmuo darosi vis svarbesnis ir turimos omenyje ne trys Baltijos šalys, bet taip pat ir Šiaurės šalys“, – sakė D.Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentė pažymėjo, kad drauge su Islandija tada būtų aštuonios Baltijos šalys.
„Trys Baltijos šalys – pernelyg mažas vienetas. Į ES kontekstą geriau įtraukti didesnį skaičių šalių, drauge su Šiaurės šalimis. Tada bus geresnė mūsų platforma ginti savo interesus ir kovoti dėl jų. Jau dabar mes vedame derybas ir deriname sprendimus, prieš juos priimdami ir prieš Europos Vadovų Tarybos susirinkimus Briuselyje. Tokio pobūdžio (Baltijos šalių samprata) labai perspektyvi“, – sakė D.Grybauskaitė.
