Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Latvijos siūlymuose „Nord Stream“ tiesti sausuma V.Landsbergis įžvelgia Baltijos vienybės apraiškas

Dujotiekis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Dujotiekis
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, jog Latvijos prezidento pasiūlymas dujotiekį „Nord Stream“ tiesti sausuma leidžia tikėtis Baltijos jūros šalių vienybės, kovojant prieš pavojų aplinkai keliantį energetinį maršrutą.

„V.Zatlero pasiūlymas yra grįžti prie realybės, atsisakyti politizavimo, spaudimo ir orientuotis į Rusijos – Europos verslą. V.Zatlero pareiškimas mane džiugina, jis rodo, kad galima Baltijos vienybė“, – BNS komentuodamas Latvijos vadovo išreikštą poziciją sakė V.Landsbergis.

Jo nuomone, alternatyvus pasiūlymas tiesti dujotiekį sausuma yra „senas ir nuolatinis“, tačiau jo Rusija vengė, norėdama aplenkti „nedraugiškas valstybes“.

„Kur sausuma, yra tolesnis klausimas. Jis siūlo tiesti per Latvijos teritoriją, tai yra visai normalus siūlymas“, – kalbėjo europarlamentaras.

„Nord Stream“ įgyvendinti būtinas penkių šalių – Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, per kurių teritorinius vandenis dujotiekis bus tiesiamas, pritarimas. Taip pat būtina informuoti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, nes šioms šalis Baltijos dugnu eisiantis dujotiekis taip pat turės įtakos.

V.Landsbergis, be kita ko, pažymėjo, jog Latvija „sukonkretino“ savo poziciją „Nord Stream“ atžvilgiu, nes, jo teigimu, šiuo metu visos Baltijos pakrančių šalys turi pareikšti nuomonę dėl projekto vykdytojų „užsakyto ir apmokėto poveikio aplinkai tyrimo“.

„Jie („Nord Stream“ – BNS) sumokėjo 100 mln. eurų, tai, be abejo, atsakymas turi būti teigiamas, kad ta statyba poveikio aplinkai nedaro, bet tuo niekas negali pasitikėti ir štai Latvijos prezidento nuomonę mes jau turime. Jis labai aiškiai sako, kad dujotiekio tiesimas jūra yra pavojingas ir net jei būtų sprendžiamos ekologinės problemos, kažin ar Latvija neprieštarautų. Čia labai svarbus teigiamas dalykas“, – svarstė V.Landsbergis.

Jo teigimu, esant vieningam pasipriešinimui „Nord Stream“ projektui Rusija galėtų jo atsisakyti.

„Pirmiausia jei yra negatyvus požiūris į tiesimą jūros dugnu, tai yra labai svarbu, kad požiūris yra vieningas. (...) Pasipriešinimas yra galimas ir gerai, jeigu jis būtų vieningas. Tada Rusija gali atsisakyti to geopolitinio projekto, kaimynų apkabinimo, o orientuotis į verslą ir vamzdžio tiesimą sausuma“, – svarstė V.Landsbergis.

Penktadienį V.Zatleras pareiškė, jog Latvija pasirengusi kalbėtis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ apie dujotiekio „Nord Stream“ alternatyvą, kai vamzdynas būtų tiesiamas per Latvijos teritoriją. Pasak jo, pagal dabartinį projektą „Nord Stream“ nei duoda kokią nors komercinę naudą Latvijai, nei suteikia galimybę kaip nors bendradarbiauti.

V.Zatleras nurodė dujotiekio tiesimo jūros dugnu pavojus, ekologiniu požiūriu ir teigė nesąs įsitikinęs, kad tuo atveju, jeigu būtų išspręstos visos ekologinės problemos, Latvija nebeprieštarautų projekto „Nord Stream“ įgyvendinimui.

Dujotiekio „Nord Stream„ projektą vykdantis konsorciumas vasarį baigė ekologinę dujotiekio projekto poveikio aplinkai ataskaitą. Ataskaitoje numatomas tik nedidelis projekto poveikis aplinkai, kuris, nurodoma, bus nedidelės reikšmės, ne didesnis nei vidutinis, ir trumpalaikis.

Ataskaita kovo mėnesį pateikta svarstyti šalių, per kurių teritorinius ar ekonominius vandenis eis dujotiekio trasa – Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, taip pat poveikį patirsiančių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos – visuomenėms.

„Nord Stream“ įgyvendinti būtinas penkių šalių – Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, per kurių teritorinius vandenis dujotiekis bus tiesiamas, pritarimas. Taip pat būtina informuoti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, nes šioms šalis Baltijos dugnu eisiantis dujotiekis taip pat turės įtakos.

Dujotiekis „Nord Stream“ (Šiaurės srautas) turi sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Jo ilgis – 1,2 tūkst. kilometrų. Pirmajame etape numatoma nutiesti dujotiekį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus.

Lietuva, Lenkija, Estija, Švedija prieštarauja dujotiekio tiesimui Baltijos jūros dugnu dėl grėsmių ekologiniam ir energetiniam saugumui.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min