„Manau, kad žvelgiant iš istorinės perspektyvos į šios sutarties rengimą, blogai tai, kad antroje praėjusio dešimtmečio pusėje abiejose šalyse buvo priimta daug sprendimų ir paskelbta nemažai politinių pareiškimų, kurie nepadidino abipusio pasitikėjimo atsižvelgiant į šį konkretų gamtinių išteklių klausimą. Todėl mes turime paprasčiausiai atidėti šį palikimą į šalį ir sutelkti dėmesį į ateitį“, – sakė M.Riekstinis.
Minėtoji Lietuvos ir Latvijos jūros sienos sutartis iki šiol nėra ratifikuota.
Po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, Latvijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad tai vienintelis klausimas, kurio abi šalis nesugebėjo išspręsti per pastaruosius metus.
Latvijos ir Lietuvos jūros sienos sutarties projektą M.Riekstinis laiko geru, nes jis suteikia galimybę abiem šalims bendradarbiauti tuo atveju, jeigu gamtos ištekliai iš tiesų slypi abiejose sienos pusėse.
„Šioje sutartyje įtraukta teisinė norma, neleidžianti susiklostyti tokiai situacijai, kad viena šalis turi teisę pradėti gamtos išteklių gavybą, nesuderinusi to su kita šalimi. Sutartis gera, tačiau turime pažiūrėti, kaip galime paspartinti ratifikacijos klausimą, taip pat atsižvelgdami ir į politinį kalendorių“, – sakė Latvijos ministras.
A.Ažubalis pritarė kolegos nuomonei, kad sienos sutartis – gera. Anot jo, ši sutartis – teisinga ir nepažeidžia nė vienos valstybės teisių, tačiau, „deja, ją gaubia stereotipai, kuriuos reikia išsklaidyti, ir tam reikalingos bendros pastangos bei vieninga politinė valia, o tam reikia laiko“.
Prieš metus Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai sutarė pradėti ekspertų lygio derybas dėl iki šiol neišspręsto jūros sienos klausimo – kaip elgsis ir bendradarbiaus abi šalys, jeigu prie jų sienos bus aptikti gamtinių išteklių telkiniai.
Prieš 10 metų pasirašytą sienos sutartį Lietuva jau ratifikavo, o Latvijos Seimas jai pritarė tik per pirmąjį svarstymą.
