Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lažybų bendrovė „Unibet“: sprendimas blokuoti lošimo tinklalapius sukėlė sumaištį, bet efekto neduos

Interneto ryšys
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Interneto ryšys
Šaltinis: 15min
1
Skaitysiu vėliau
A A

Lažybas internetu organizuojančios bendrovės, kurios tinklalapį su dar keliais kitų bendrovių tinklalapiais Vilniaus teismas nurodė blokuoti, atstovai teigia, kad tai panašu į cenzūrą, tačiau norimo efekto teismo sprendimas neduos. Tinklalapius blokuoti turinti bendrovė nurodymą filtruoti ar cenzūruoti internetu perduodamus duomenis vadina būdingu Kinijai ar Šiaurės Korėjai, o Europos Sąjungos valstybei nepriimtinu. Tuo tarpu internautojai jau dalijasi paslaptimis, kaip techniškai apeiti draudimus, jei lažybų internete tinklalapiai būtų užblokuoti.

15min.lt susisiekė su vienos bendrovės, kurios lažybų tinklalapį Vilniaus apygardos teismas nurodė blokuoti, atstovais. Jie tvirtina, kad jokių oficialių raštų iš Lietuvos teismų nėra gavę. Nebuvo pranešimų nei apie teisminį nagrinėjimą, nei apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priminsime, kad ketvirtadienį viešųjų ryšių agentūra „Viešųjų ryšių technologijos“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas asociacijos „Lažybų organizatorių aljansas“ ir bendrovių „TopSport“ bei „Orakulas“ ieškinį, kurio suma siekia 1,096 mln. litų, priėmė sprendimą blokuoti prieigas prie Gibraltare, Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje registruotų įmonių, organizuojančių lažybas internetu, tinklalapių.

Pranešime minimos „bwin International Ltd“, „Unibet International Ltd“, „Fawwara bldgs“, „Nordic Gaming Group Ltd.“, „Spread Your Wings Ltd.“, PKF Fiduciaries International Limited, „bet365 Ltd.“ ir jų tinklalapiai www.bwin.com, www.unibet.com, www.triobet.com, www.sportingbet.com, www.bet365.com.

Savo veiksmus svarstys tik gavę teismo sprendimą

Teismas ne tik leido blokuoti prieigas prie svetainių, bet ir areštuoti įmonių, kurioms priklauso šios svetainės, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Vėliau ieškovams byloje atstovaujančios advokatų kontoros „Nordia Baublys & Partners“ partneris Evaldas Rapolas 15min.lt patvirtino, kad teismas sprendimo byloje dar nepriėmė, o tik patvirtino laikinąsias apsaugos priemones.

„Kadangi oficialios argumentuotos informacijos iš teismo neturime, sudėtinga kalbėti apie priimtą sprendimą ir jo pagrįstumą. Tiesa, mums keista, kad veiklos blokavimas laikomas laikinąja apsaugos priemone – tai žymiai panašiau į galutinę siekiamą teismo nutartį, o ne į apsaugos priemones. Dėl tolesnių savo veiksmų svarstysime tik tuomet, kai turėsime oficialius raštus iš teismo“, – penktadienį 15min.lt tvirtino bendrovės „Unibet“ Rytų Europos ir Baltijos šalių rinkų vadovas Manuelis Stanas.

Mes išsiaiškinome technines galimybes, jos yra realios, šitie dalykai padaromi greitai. O tie, kurie neturi techninių galimybių, labai greitai gali atsidurti kaip atsakovai šioje byloje, nes teismas yra uždėjęs areštą 1 mln. Lt. Turbūt nė viena įmonė nelabai džiaugtųsi, jei tas areštas paliestų ir ją iš tų interneto tiekėjų.Paklaustas, ar sprendimas blokuoti svetaines sutrukdys Lietuvos aistruoliams internetu lažintis dėl pasaulio futbolo čempionato baigties, „Unibet“ atstovas teigė, kad teismo nutartis tik kelia sumaištį, tačiau realaus efekto neduos.

„Matydami interneto tiekėjų atsiliepimus dėl prašomos įvesti tinklalapių cenzūros, mes drįstame abejoti, ar techniškai įmanoma per tokį trumpą laiką užblokuoti svetaines. Juolab skubotas ir primityvus blokavimas nebūtų efektyvus – yra galybė būdų jį apeiti. Todėl manome, kad šis sprendimas sukėlė daugiau sumaišties nei turi realų efektą“, – teigia M.Stanas.

Vienas „Unibet“ vadovų tvirtina, kad bendrovė yra licencijuotas interneto lošimų operatorius Europos Sąjungoje – licencijos jai išduotos Maltoje bei Didžiojoje Britanijoje. Pasak M.Stano, „Unibet“ savo veikloje remiasi ES šalyse gautomis licencijomis ir ES teisės aktais.

„Mes mokame visus prideramus mokesčius. Pavyzdžiui, už 2009 metus vien pajamų mokesčio esame sumokėję daugiau nei 9,2 mln. litų. Tačiau šiuo atveju paliesta globaliai aktuali problema – elektroninio verslo reglamentavimo problemą. Klausimas, kaip reikėtų vertinti interneto paslaugų tiekėjus. Ar reikėtų blokuoti „Facebook“ ir „Google“, kurie teikia reklamos paslaugas ir Lietuvos vartotojams, nors neturi mūsų šalyje biurų ir nemoka mokesčių Lietuvos valstybei? Labai panaši situacija susiklostė Slovėnijoje. Buvo pasirinktas identiškas problemos sprendimo būdas, teismas priemė sprendimą blokuoti prieigą prie užsienio operatorių puslapių, tačiau interneto tiekėjai nesutiko to daryti argumentuodami, kad tokie veiksmai prieštarauja Konstitucijai, – tvirtina M.Stanas. – Antra vertus, kaimynų estų pasirinktas būdas galėtų būti labai puikus pavyzdys ir Lietuvai. Esame sąžiningo ir skaidraus verslo šalininkai ir sutinkame bendradarbiauti su Lietuvos valdžios institucijomis siekiant sukurti šiandienos aktualijas atitinkantį Azartinių lošimų įstatymą, kuris numatytų interneto lošimų rinkos reguliavimą. Sprendimas blokuoti nėra naudingas nei valstybei, nei Lietuvos žmonėms, nei Lietuvos sportui, kurį pastaruoju metu labai aktyviai rėmė „Unibet“ bei kiti Europos Sąjungos lošimų operatoriai.“

Advokatų grasinimus vadina absurdiškais

Dar ketvirtadienį pranešta, kad siekdami įvykdyti teismo sprendimą antstoliai žadėjo kreipsis į visus Lietuvos interneto tiekėjus, turinčius tiesioginį ryšį su užsieniu. Teismo sprendimu su reikalavimu blokuoti svetaines buvo žadama kreiptis į įmones TEO LT, „Baltnetos komunikacijas“, „Bitė Lietuva“, „Omnitel“, „Mikrovisatos TV“, „Penki kontinentai“, „Baltikum TV“, „Lietuvos energija“, „Nacionalinis komunikacijų tinklas“ ir KTU Informacinių technologijų plėtros institutą.

Tą pačią dieną interneto tiekėjų TEO LT ir „Bitė Lietuva“ atstovai 15min.lt žurnalistams teigė, kad bendrovės neturi techninių galimybių blokuoti pavienius portalus.

Interneto tiekėjai dar neapribojo prieigos prie lažybų svetainių, tačiau internete jau atsirado konkreti informacija, kaip būtų galima apeiti apribojimus, jeigu tokie būtų nustatyti. Kas bus tada, kai bus įsitikinta, jog ribojimai neefektyvūs? Įpareigojimas filtruoti ar cenzūruoti duomenis, perduodamus tarp kliento ir trečiųjų asmenų įrangos, nevertinant viso to neefektyvumo, galbūt ir būdingas tokiose šalyse kaip Kinija ar Šiaurės Korėja, tačiau ES valstybėse tai tikrai nepriimtina.„Interneto svetainių blokavimas yra technologiškai labai sudėtingas ir brangus procesas. Geriausiai tai iliustruoja Kinijos pavyzdys – daugelį metų ši šalis kuria interneto cenzūros sistemą „Žalioji užtvanka“ (angl. „Green Dam“), kuri apima tiek interneto paslaugų tiekėjų įrangą, tiek vartotojų namuose esančius kompiuterius. Kinams šios sistemos kūrimas kainuoja milijardus, jos kūrimas trunka daugelį metų“, – naujienų portalui 15min.lt ketvirtadienį sakė TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

„Galime pasakyti, kad sukurti ir nuolatos palaikyti vartotojų prieigos apribojimą prie konkrečių tinklalapių pareikalaus nemažai investicijų ir laiko. Vis dėlto besilažinančių nurodytose svetainėse apribojimas iš esmės klausimo neišspręs – interneto vartotojai lengvai randa būdų, kaip apeiti techninius interneto tiekėjų ribojimus“, – tvirtino įmonės „Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Rimkienė.

„Mes išsiaiškinome technines galimybes, jos yra realios, šitie dalykai padaromi greitai. O tie, kurie neturi techninių galimybių, labai greitai gali atsidurti kaip atsakovai šioje byloje, nes teismas yra uždėjęs areštą 1 mln. Lt. Turbūt nė viena įmonė nelabai džiaugtųsi, jei tas areštas paliestų ir ją iš tų interneto tiekėjų“, – išgirdęs interneto tiekėjų argumentus ketvirtadienį į juos atsakė ieškovų advokatas E.Rapolas. Tačiau jis negalėjo patikslinti, kaip būtent toks ribojimas būtų atliekamas ir kokia techninė ar programinė įranga tam turėtų būti naudojama.

O penktadienį dar viena interneto tiekėja patvirtino neturinti galimybių blokuoti pavienes svetaines. Telekomunikacijų bendrovė Nacionalinis telekomunikacijų tinklas (NTT) pranešė, kad kreipėsi į antstolį Dainių Šidlauską ir advokatų bendriją „Nordia Baublys & Partners“ informuodama, kad neturi techninių galimybių įvykdyti antstolio įpareigojimą nedelsiant uždrausti visas galimas prieigas prie interneto portalų. NTT vertinimu, asociacijos „Lažybų organizatorių aljansas“ teisininkų grasinimai išieškoti žalą iš antstolio įpareigojimo nevykdančių interneto tiekėjų yra tiesiog absurdiški.

„Nurodytų svetainių tarnybinės stotys (serveriai) veikia ne mūsų bendrovės elektroninių ryšių tinkle. Todėl neturime galimybių nutraukti šių svetainių prieigos prie interneto. O apriboti savo klientų galimybių prisijungti prie minėtų svetainių negalime – tam reikėtų įsigyti specialią techninę ir programinę įrangą, kuri leistų identifikuoti perduodamos informacijos turinį ir nustatyti tam tikrus apribojimus. Kas mums kompensuotų už šios įrangos įsigijimą?“ – bendrovės klausia NTT direktorius Vidas Pukėnas.

Pasak NTT vadovo, grasinimai išieškoti patirtą žalą dėl antstolio įpareigojimų nevykdymo dvelkia absurdu – atsakomybę už galimai nesąžiningas lažybų kontorų veiklas bandoma primesti ne nesąžininga veikla įtariamiems pažeidėjams, o interneto paslaugų tiekėjams.

„Juk mes neturime nei teisių, nei galimybių kontroliuoti elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio. Žengiant tokiu keliu netrukus galime sulaukti prekybos tinklų reikalavimo uždrausti prieigą prie elektroninių parduotuvių užsienyje, kurios galbūt nemoka mokesčių Lietuvoje“, – piktinosi V.Pukėnas.

Anot NTT vadovo, remiantis Elektroninių ryšių įstatymu interneto tiekėjas negali sekti abonentų prisijungimo prie vieno ar kito tinklalapio, blokuoti ar uždrausti prieigos prie informacinių resursų, saugomų kitų asmenų tarnybinėse stotyse – klientui teikiamos ne prieigos prie vienos ar kitos konkrečios interneto svetainės paslaugos, o prieigos prie visuotinio interneto tinklo paslaugos.

„Net jei ir būtų techninės galimybės, tokie mūsų žingsniai būtų kvalifikuojami kaip kišimasis į asmens privatų gyvenimą. Įdomu ir tai, jog nors interneto tiekėjai dar neapribojo prieigos prie lažybų svetainių, internete jau atsirado konkreti informacija, kaip būtų galima apeiti apribojimus, jeigu tokie būtų nustatyti. Kas bus tada, kai bus įsitikinta, jog ribojimai neefektyvūs? Įpareigojimas filtruoti ar cenzūruoti duomenis, perduodamus tarp kliento ir trečiųjų asmenų įrangos, nevertinant viso to neefektyvumo, galbūt ir būdingas tokiose šalyse kaip Kinija ar Šiaurės Korėja, tačiau ES valstybėse tai tikrai nepriimtina“, – pabrėžė V.Pukėnas.

Internautai dalijasi paslaptimis

Abejones, kad kelių portalų blokavimas gali duoti efektą, sustiprina ketvirtadienį kilęs internautų pasipiktinimas. Lažybose internetu dalyvaujantys žmonės nurodo, kad visų pirma bendrovių, kurių tinklalapius nurodyta blokuoti, koeficientai yra daug geresni nei Lietuvoje veikiančių lažybų organizatorių.

Internautai taip pat tvirtina, kad jiems niekas negali nurodyti, kur dėti savo pinigus, kuriuos jie uždirbdami mokesčius jau sumokėjo.

„Sveiki atvykę į skaitmeninį 21 amžių, kai konkurencija vyksta globaliai, o ne lokaliai. Ta seniai turi suprasti daug organizacijų ir valstybė. Jeigu užsienio įmonės gali pasiūlyti patogesnį ir geresnį produktą nei vietiniai, tai nereiškia, kad mes turime juos visus blokuoti, kaip tai daro kinai“, – rašo vienas internautas.

„Toks draudimas toks pats kvailas, kaip kvaila būtų uždrausti skrydžius į Monte Karlo ar Monaką – juk žmonės, ten nuskridę, tikrai eina į kazino palošti“, – rašo kitas.

Internautai taip pat ramina lošėjus, kad nuspręsta blokuoti tik penkis portalas. Ir pateikia daugiau kaip dvidešimties kitų portalų sąrašą, kuriame esančios bendrovės Lietuvos teisininkams kol kas neužkliuvo.

Internautojai taip pat dalijasi patarimais, kaip pasinaudoti užsienyje esančiais proxy bei VPN serveriais, kad galima būtų lažintis ne valdžios nurodytoje svetainėje, toje, kurioje nori patys lošėjai. Taip pat nurodoma daugiau būdų, kaip apeiti draudimus, jei svetainės vis dėlto būtų užblokuotos.

Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min