Tokios nuostatos įrašytos į komunikatą, kurį vis dar posėdžiaujantys ekspertai numato pasirašyti vėliau penktadienį, BNS informavo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
„Lenkija sutinka peržiūrėti finansavimo principus būtent tautinių mažumų švietimui. Mes įsipareigosime su suinteresuotomis pusėmis – pačiais mokiniais, aukštosiomis mokyklomis ir kitais – aptarti galimybę, kad lenkų tautinei mažumai būtų privalomas lenkų kalbos egzaminas, kaip to prašo lenkų tautinė mažuma“, – BNS sakė viceministras.
Lenkijos lietuviai skundžiasi, kad jiems trūksta vadovėlių lietuvių kalba, taip pat finansavimas lietuviškoms mokykloms esą nepakankamas. Lietuva, šiemet skyrusi 20 proc. didesnius krepšelius tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams, pasak V.Bacio, prašo Lenkiją atsižvelgti į tautinių mažumų poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.
Rugsėjo pabaigoje Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė darbo grupė švietimo klausimams aptarti priėjo prie bendros nuomonės, kad valstybinės kalbos egzamino forma visiems Lietuvos moksleiviams bus vienoda, tačiau vertinimas lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams skirsis.
