Apžvalgininkai teigia, kad pasirinkta lietuviams itin svarbi data yra netinkama demonstruoti nepasitenkinimui dėl kitų klausimų.
Tai, kad į Vilnių minėti Laisvės gynėjų dienos 20-mečio nevyksta nei prezidentas, nei premjeras, yra didelė klaida žvelgiant į tai tiek iš Lenkijos, tiek iš Europos perspektyvos, rašo dienraštis „Gazeta Wyborcza“.
Pasak laikraščio, tai dar vienas įrodymas, kad „didelė Lenkija nusprendė nubausti mažą Lietuvą už tai, kad ši nesutvarkė kelių reikalų pagal jos norą“. To pasekmė – tarp Vilniaus ir Varšuvos bus dar šalčiau. „Nejaugi to norime?“ – klausia dienraštis.
Apžvalgininkai teigia, kad pasirinkta lietuviams itin svarbi data yra netinkama demonstruoti nepasitenkinimui dėl kitų klausimų.
„Svarbių politikų Vilniuje sausio 13-ąją nebuvimas meta šešėlį Lenkijos pozicijai kaip regioninei didelei valstybei, tačiau Europoje šalies jėga matuojama ne tik ekonominiu potencialu, kariuomenės dydžiu. Lygiai taip pat yra svarbūs santykiai su kaimynais, kurie atsispindi mokėjimu kurti koaliciją“, – rašo dienraštis ir tikina, kad Varšuva Vilnių turi traktuoti taip, kaip Berlynas traktavo Varšuvą įvairiais įtampos laikotarpiais.
Kai vokiečiams kas nors nesisekdavo santykiuose su lenkais, jie neįsižeisdavo ant Varšuvos, bet ieškodavo priežasčių, ką padarė ne taip, ir koregavo savo politiką, o tai padėdavo išspręsti daugelį klausimų ir dabar santykiai tarp abiejų šalių geri kaip niekada, rašo laikraštis.
„Stebint tai, ką apie Lietuvą galima išgirsti Lenkijos URM, kantrybės aiškiai pritrūko. Norint baigti ne itin protingą psichologinį karą su Vilniumi, dar ne vėlu. Investicijos į santykių gerinimą atsispindės Lenkijai pirmininkaujant ES, kai prasidės mūšis dėl bendro 2014–2019 metų biudžeto. Lenkija neturėtų pradėti pirmininkauti susikivirčijusi su kaimynu ir partneriu NATO bei ES“, – rašo „Gazeta Wyborcza“.
Dienraštis „Rzecpospolita“ teigia, kad Lenkija privalo užimti tvirtą poziciją Lietuvos atžvilgiu, tačiau Sausio 13-oji nėra tinkamas metas demaršui.
„Lietuva nusipelnė, kad jai būtų pasakyta, jog prarado Lenkijos pasitikėjimą, tačiau to nederėtų daryti minint 1991 metų sausio 13-osios įvykių apvalią datą, kuri yra pati svarbiausia Lietuvai, nes ji reiškia krauju aplaistytą galutinę sovietų dominavimo pabaigą. Būtų geriausiai, jeigu kuris nors iš aukščiausio rango lenkų politikų pakeistų planus ir sausio 13 dieną vyktų į Vilnių“, – rašo „Rzeczpospolita“.
Pasak laikraščio, lietuviai jau gavo signalą, kaip Varšuva vertina jų poziciją lenkų mažumos atžvilgiu, tačiau gautų įrodymą, kad dėl Maskvos dominavimo žlugimo ir iš jos išsilaisvinimo neturime kitos nuomonės, teigia dienraštis.
„Rzeczpospolitos“ nuomone, nėra ko slėpti, kad lietuviai nusipelnė to, kad reikėtų jiems tiesiai pasakyti: nežaisime žaidimo, kurį mums siūlote keliolika metų.
„Galima ir reikėjo tai toleruoti, kai Lietuvos likimas buvo neaiškus. Tačiau jau septyneri metai šalis priklauso NATO bei ES ir yra saugi kaip niekada istorijoje. Dabar Lenkija į Lietuvą nežiūri pro pirštus. Ir teisingai. Partnerystė reikalauja pasitikėjimo, o kaip bendradarbiauti, pavyzdžiui, Rytų politikoje su šalimi, kuria keliolika metų negalima pasikliauti dėl kelių raidžių rašybos“, – rašo dienraštis.
Antradienį pranešta, kad Lenkijai Vilniuje ketvirtadienį vyksiančiame Sausio 13-osios įvykių minėjime atstovaus Seimo vicepirmininkė Eva Kierzkowska, tačiau prezidentas, Seimo ir Senato vadovai kvietimų atvykti į Lietuvą nepriėmė.
