-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 09 02

Lenkų protestas: mes norime mokytis savo kalba

Penktadienį į protesto akciją Vilniuje prie Prezidentūros susirinko kone tūkstantis Lietuvos lenkų, besipriešinančių naujojo Švietimo įstatymo nuostatoms, pagal kurias nuo 2013-ųjų bus suvienodintas lietuvių kalbos brandos egzaminas bei numatoma, kad kai kurie dalykai mokyklose bus dėstomi tik lietuvių kalba.
Naujuoju Švietimo įstatymu nepatenkintų lenkų mitingas prie Prezidentūros
Naujuoju Švietimo įstatymu nepatenkintų lenkų mitingas prie Prezidentūros / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

15min.lt kalbinti protestuotojai vienbalsiai teigė norintys mokytis tik savo kalba ir nematantys prasmės įstatymo pakeitimuose.

„Mums kelia nerimą tai, kad lietuvių kalbos egzaminas suvienodinamas. Kiek bepridėtų tų papildomų valandų, kai lietuvių kalba nėra gimtoji, egzaminas vienodas tiesiog negali būti. Kitas dalykas – geografijos ir istorijos dalykų mokymas lietuvių kalba yra tik sąmyšio sukėlimas, kadangi vis tiek mokytojas, kuris visą gyvenimą mokė lenkiškai, niekada lietuviškai, nors tą kalbą ir moka, taip gerai dalyko neišdėstys“, – teigė V.Sirokomlės vidurinės mokyklos Tėvų komiteto narė Liucija Kadinovska.

Anot jo, lenkams mokytojams dėstant lietuvių kalba galutinis variantas bus toks pat, kaip Švietimo  ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui rašant laiškus lenkiškai – viename puslapyje pasitaikys daugybė klaidų.

„Mokykloje vaikai mokosi, todėl viskas turi būti taisyklingai, o ne taip, kaip ministro laiške, kuriame 16 ar 20 klaidų. Lygis būtų toks pat“, – sakė L.Kadinovska.

Be to, pasak moters, įvedus papildomas lietuvių kalbos pamokas vaikams neliko laiko jų mėgiamiems užsiėmimams. „Vietoj būrelių dabar turėsime papildomas lietuvių kalbos pamokas“, – pasakojo moteris.

Laikys, kad išlaikytų

Jelena Ježčevska, kurios vaikas šiuo metu kaip tik vienuoliktokas, teigia, kad jis papildomo laiko lietuvių kalbai neketina skirti. „Laikys bet kaip – tam, kad tik išlaikytų, o paskui išvažiuos, kadangi čia šansų įstoti į aukštąją jau nebebus“, –  sakė J.Jeržčevska.

Pusė vaikų jau išsigando ir perėjo į profesines, rusiškas ar lietuvių mokyklas, kiti išvis išvažiavo iš Lietuvos, – tikino dešimtokai ir vienuoliktokai.Anot jos, įvedami palengvinimai, papildoma valanda egzamine ir leidimas naudotis žodynais bei kiti vertinimo kriterijai padėties neišgelbės.

„Jei vaikas nemoka, ta papildoma valanda niekuo nepadės, žodyno nepraturtins. Čia juk ne mezgimas, kad per valandą būtų galima padaryti daugiau. Jeigu negali, tai negali“, – sakė vienuoliktoko mama.

„Mes čia šiaip“

Dauguma į S.Daukanto aikštę susirinkusių protestuoti vaikų, paklausti, kodėl atėjo protestuoti, pirmiausia atsakė: „Mes čia šiaip.“ Tik pradėti išsamiau klausinėti moksleiviai tvirtino nesuprantantys, kodėl turi mokytis ne savo kalba.

„Dešimt metų mokėmės lenkų kalba, o dabar egzaminą laikysime lietuviškai. Bus labai sunku. Pusė vaikų jau išsigando ir perėjo į profesines, rusiškas ar lietuvių mokyklas, kiti išvis išvažiavo iš Lietuvos“, – teigė A.Mickevičiaus gimnazijos dešimtokai ir vienuoliktokai, į protesto akciją atėję vietoj penktadienio pamokų.

Pasak jų, protestuoja beveik visa mokykla. Vaikai sutinka, kad lietuviškai Lietuvoje gyvenant reikia mokėti, bet esą pakanka ir dabar suteikiamų žinių.

Studentas Valdemaras, pats laikęs valstybinės lietuvių kalbos egzaminą, gaili būsimų abiturientų.

„Jiems liko tik vieni metai pasiruošti. Jiems bus tikrai sunku ir balai bus atitinkamai mažesni. Man laikant egzaminą išlaikyti jį buvo labai lengva, jei gerai mokeisi, o dabar viskas bus kaip lietuviams“, – sakė Valdemaras.

Tik V.Tomaševskio baimė?

Tuo tarpu devyni Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos atstovai lenkų protesto akciją pasitiko plakatais: „Gal pagaliau susikalbėsim?“, „1920 – Želigovskis, 2011 – Tomaševskis“, „Tuteiši, atrask lietuvį savyje“.

Jų vadovas Julius Panka tikina, kad Švietimo įstatymas atitinka visas europines normas, todėl lenkams protestuoti nėra ko.

„Mes manome, kad tokių mitingų nereikia, ir atėjome čia su tokiais draugiškais plakatais. Mes labai palaikome Švietimo įstatymą. Jį reikėjo jau seniai priimti. Valdžia kokius 15 metų pavėlavo“, – sakė jis.

„Bus visokios lengvatos ir, manau, tik laimės tie vaikai, kurie gerai mokėsi visą laiką dar sulaukdami ir lengvatų. Manau, kad čia nėra jokios problemos“, – tvirtino J.Panka.

J.Panka mano, kad tūkstantis susirinkusių protestuoti žmonių yra tik politikų įkaitai. „Čia yra Tomaševskio kampanija, jo „uabas“, vadinamas Lenkų rinkimų akcija. Jam labai negerai, jei lenkai integruosis, jausis pilnaverčiais Lietuvos piliečiais, tai tada nebebus, kas už jį balsuotų“, – įsitikinęs J.Panka.

Anot jo, patys vaikai net nenorėjo čia važiuoti: „Aš pats mačiau, kad atvežti vaikai mieliau eina pasivaikščioti po Sereikiškių parką, o ne stovi čia. Čia yra siauro ratelio žmonių akcija, kurie turi daug pinigų.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius