Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva ieškos, kaip pavojingomis sintetinėmis medžiagomis užteršiamas vanduo

Teršalai
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Teršalai
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prieš keletą metų Lietuvos upių vandenyse, Baltijos jūroje ir nuotekose radus pavojingų sintetinių teršalų, šiemet bus bandoma ištirti, iš kur šios medžiagos patenka į valymo įrenginius.

Projekte dalyvauja ir dvi Lietuvos įmonės – Vakarų laivų gamykla ir Biržų tekstilės įmonė „Siūlas“.

„Lietuvoje 2006–2008 metais buvo tirtos upės, ta pati Baltijos jūra, Kuršių Nerija – nuosėdos ten, taip pat buvo tirtos nuotekos, kurias mes išleidžiame. Ir jau išvalytose nuotekose, kurios išteka iš valymo įrenginių, ir praktiškai visuose taškuose rastos pavojingos medžiagos – ftalatai, alavo junginiai, bromintos degimą slopinančios medžiagos“, – spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį sakė Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė Zita Dudutytė.

Anot jos, problema, kad apie pavojingas medžiagas žinoma daugiau teoriškai.

Sintetinių medžiagų ftalatų, kurios gali pakenkti žmogaus sveikatai, reprodukcinėms savybėms, yra statybinėse prekėse, elektros, elektronikos priemonėse, kosmetikoje, žaisluose.„Mes žinome teoriją, bet nežinome, iš kur jos konkrečiai atkeliauja į Lietuvą, žinome tik teoriškai, iš kur jos galėtų būti. Jų nėra pramonės leidimuose, jų nėra nuotekų valymo tinklų sutartyse su abonentais. Pačios įmonės nežino, ar jos naudoja, Ir iš tikrųjų, nėra jokio spaudimo iš visuomenės valdžios institucijoms, pramonei“, – sakė Z.Dudutytė.

Sintetinių medžiagų ftalatų, kurios gali pakenkti žmogaus sveikatai, reprodukcinėms savybėms, yra statybinėse prekėse, elektros, elektronikos priemonėse, kosmetikoje, žaisluose. Atliekant įvairius tyrimus ftalatų randama žmogaus kraujyje, motinos piene.

Anot Z.Dudutytės, ftalatai, iš kurių šešios grupės Europos Sąjungoje (ES) yra uždraustos dėti į vaikų iki trejų metų žaislus, sukėlė skandalą ES, kai jų rasta erotikos prekėse: septyniuose iš aštuonių tirtų vibratorių, o bendras ftalatų kiekis juose sudarė 24–51 proc. viso gaminio masės.

„Mes turime šimtus tūkstančių medžiagų ir to sukontroliuoti nepadės jokia inspekcija“, – sakė Z.Dudutytė.

Jos teigimu, trūksta ir ilgalaikio poveikio aplinkai vertinimo, nes tai yra pramoniniai chemikalai, o jų poveikis žmogui ir aplinkai yra negrįžtamas.

Pernai JAV 900-uose įvairių gaminių rasta švino, kadmio, bromintų degimą slopinančių medžiagų, arseno, iš jų dalyje gyvūnų prekių aptikta švino, vaikų automobilinėse kėdutėse – sunkiųjų metalų, moteriškose rankinėse – švino.

„Per pirmuosius projekto metus daugiau vyko mokymai. Tuo tarpu šiemet – antraisiais projekto metais daugiausiai bus darbo su pramone, atliekami tyrimai“, – sakė Z.Dudutytė.

Projektas, kuriuo siekiama sumažinti Baltijos jūros taršą pavojingomis medžiagomis, truks iki 2011-ųjų gruodžio. Jis finansuojamas Europos Sąjungos, Lietuvos, Latvijos, Estijos valdžios institucijų bei partnerių lėšomis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Tyrimas, Vanduo
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min