Ministerijos, įstaigos prie jų ir kitos valstybinės institucijos yra daugiau nei 180 tarptautinių organizacijų, asociacijų, fondų, programų ir projektų narės. Už dalyvavimą tokioje veikloje kasmet mokami narystės mokesčiai. Šiemet Lietuva tam planuoja atseikėti beveik 70 mln. litų. Nors ir sumokėję solidžią sumą, vis dėlto įbrisime ir į skolas, rašo „Lietuvos žinios“.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) interneto svetainėje nurodomos 35 pagrindinės tarptautinės organizacijos, kurių narė yra Lietuva. Tarp jų – Jungtinės Tautos (JT), Europos Sąjunga (ES), NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Tarptautinis valiutos fondas, Europos Taryba, Interpolas, Pasaulinė pašto sąjunga ir kt.
Be šių organizacijų, įvairios krašto institucijos yra prisijungusios dar prie maždaug 150 tarptautinių konvencijų, asociacijų, fondų, programų, projektų. URM aiškina, kad Lietuvos dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje yra svarbus užsienio politikos instrumentas. Esą daugelis tarptautinių problemų šių dienų globaliame pasaulyje yra sprendžiamos ne dvišaliu, o daugiašaliu lygiu.
Už dalyvavimą tarptautinių organizacijų veikloje šiemet Lietuva planuoja sumokėti apie 66,5 mln. litų narystės mokesčių. Trečdalis šios sumos – 23,4 mln. litų – bus skirta Šiaurės investicijų bankui.
Dėl ekonomikos sunkmečio sumažėjus finansavimui, aptirpo ir narystės mokesčiams skiriamų lėšų sumos. Todėl susikaupė skolos kai kurioms tarptautinėms organizacijoms. Skaičiuojama, kad šiemet Lietuvos skolos gali sudaryti apie 13 mln. litų.
Tai, kad Lietuva nepajėgia visiškai apmokėti savo narystės įvairiose tarptautinėse organizacijose, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas vertina neigiamai. Jis supranta, kad tokia padėtis susiklostė dėl krašto finansinių sunkumų. Tačiau skolos esą vis tiek kirs per mūsų valstybės prestižą. „Tokie dalykai slegia Lietuvą, gali turėti įtakos net jos autoritetui“, – pažymėjo J.Karosas.
Parlamentaras nemato daug išeičių iš susiklosčiusios padėties. Anot jo, galbūt derėtų pasvarstyti apie išstojimą iš kai kurių tarptautinių organizacijų. Esą būtų galima peržiūrėti Lietuvos narystės kai kuriose organizacijose aktualumą valstybei. „Tai strateginis dalykas. Turime apsispręsti, kaip norime atrodyti pasaulyje: kaip visas įmanomas veiklas aprėpiantys skurdžiai ar, dalyvaudami kiek mažiau organizacijų, išlikti solidesni“, – pabrėžė J.Karosas.
URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas dienraščiui sakė, kad ieškoma būdų, kaip spręsti susidariusias problemas. Esą sunkmetis laikinas, todėl radikalūs sprendimai, pavyzdžiui, išstojimas iš kai kurių organizacijų, nėra geriausia išeitis. „Išstoti iš tarptautinės organizacijos daug lengviau negu tapti jos nare. Todėl ieškoma kitų sprendimo būdų: mokamos dalinės įmokos, kai įmanoma, deramasi dėl įmokos sumažinimo“, – pažymėjo R.Kačinskas.
