Anto jo, tik atsakius į šį klausimą bus galima derėtis su investuotojais dėl investicijų dydžio, akcijų kiekio ir koncesijos sutarties detalių, pirmadienį rašo dienraštis „Vilniaus diena“.
„Kviečiame privatų investuotoją ir sakome – štai tau aikštelė, statyk. Ką, be elektrinės akcijų, pasiūlysime investuotojui? Koks bus jos atsiperkamumas? Yra gausybė klausimų, į kuriuos neatsakius, niekas neateis ir neinvestuos savo pinigų“, – sakė R.Kuodis.
Anot jo, problemų gali sukelti ir per mažas planuojamas naujos elektrinės galingumas.
„Pasikvietėme daug šalių, bet norime statyti gana nedidelę, tik vieno bloko, maždaug 1300 megavatų galios elektrinę. Tai nieko neišspręs. Jungtis su Lenkija kaimynų nedomina, nes negalėsime jiems pasiūlyti reikiamo energijos kiekio. Kitų jungčių projektai irgi nelabai juda“, – tvirtino R.Kuodis.
Anot jo, pritraukti investuotojų gali apsunkinti ir kaimynų užmačios statyti savo branduolinius reaktorius.
Lietuva naują atominę elektrinę planuoja turėti iki 2020 metų, o Baltarusija – iki 2015–ųjų. Naujų atominių elektrinių planus kuria ir Rusijos Kaliningrado sritis, Estija bei Lenkija – pastaroji žada statyti net keturias atomines elektrines.
