„Mums jokio kito šanso nėra, kaip tik būti bičiuliais, bendražygiais ir draugais su Lenkijos valstybe. Mūsų bendra su Lenkija patirtis yra tokia, kad mes turime ieškoti sąlyčio taškų ir neatrodyti juokingi kartais susikoncentravę vien ties mažumų problema“, – žurnalistams sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Emanuelis Zingeris.
Anot politiko, Lietuva ir Lenkija Briuselyje „turi bendrą frontą“, kuris bus tęsiamas.
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai atšalo. Lietuvos pareigūnai sako dažnai sulaukiantys priekaištų iš Varšuvos politikų dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje ir sąlygų į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose investavusiai Lenkijos bendrovei „PKN Orlen“.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad dauguma priekaištų yra nepagrįsti, nes lenkų tautinei mažumai sudarytos išskirtinės sąlygos, ir teigia įžvelgiantys Lietuvai nenaudingus pokyčius Lenkijos užsienio politikoje.
Vienas iš daugiausia spekuliacijų keliantis klausimas yra Lietuvos politikų nenoras įteisinti pavardžių rašybos dokumentuose originaliai, jų nelietuvinant ir leidžiant tokias abėcėlėje nenaudojamas raides kaip w. Tokį Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą atmetę parlamentarai sako, jog siūloma tvarka neatitiktų Lietuvos Konstitucijos, kuri įtvirtina lietuvių kalbą kaip valstybinę kalbą.
„Jei pavardžių rašymas laikomas tarpvalstybinių santykių problema, tai reiškia, kad tarp valstybių problemų nėra“, – taip situaciją pirmadienį komentavo Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas.
