Pagal nelegalios programinės įrangos dalį Lietuva prilygsta kaimynei Lenkijai, Kroatijai, taip pat tokioms šalims kaip Bahreinas ir Kolumbija. Latvijoje nelegalios programinės įrangos dalis siekia 56 proc., Estijoje – 50 proc., pranešė Verslo programinės įrangos aljansas.
Pasaulinį piratavimo lygio tyrimą jau septintus metus atlieka organizacija „Business Software Alliance“ (BSA) su tarptautine rinkos tyrimų kompanija „International Data Corporation“ (IDC).
2009 metais tyrimas atliktas daugiau nei 100 pasaulio šalių.
„Nors nelegalios programinės įrangos naudojimo lygis Lietuvoje išliko nepakitęs, jis dar yra palyginti aukštas. Dėl piratavimo prarandamos programinės įrangos gamintojų pardavėjų ir paslaugų tiekėjų lėšos gali atitolinti šio informacinių technologijų verslo segmento atsigavimą mūsų šalyje“, – sakė su BSA Lietuvoje bendradarbiaujančio Verslo programinės įrangos aljanso prezidentas Ervinas Leontjevas.
Programinės įrangos piratavimo lygis praėjusiais metais sumažėjo 54 pasaulio šalyse, o išaugo 19–oje.
Pasaulinė nelegalios programinės įrangos naudojimo dalis, palyginti su 2008 metais, išaugo nuo 41 iki 43 procentų. Pagrindinė šio augimo priežastis – didėjantys nelegalios programinės įrangos naudojimo mastai augančiose Kinijos, Indijos ir Brazilijos ekonomikose. Nelegaliai naudojamų programų vertė praėjusiais metais visame pasaulyje siekė beveik 138 mlrd. litų.
IDC tyrimas atskleidė, kad praėjusiais metais šalia kiekvienos parduotos legalios programinės įrangos, kurios vertė siekia 100 JAV dolerių, nelegaliai išplatinamos programos už 75 JAV dolerius.
Praėjusiais metais mažiausias programinės įrangos piratavimo lygis užfiksuotas Jungtinėse Amerikos Valstijose (20 proc.), Japonijoje (21 proc.) ir Liuksemburge (21 proc.).
Didžiausi nelegalios programinės įrangos naudojimo mastai pastebėti Gruzijoje, Zimbabvėje ir Moldovoje. Šiose šalyse nelegalios programinės įrangos dalis viršija 90 procentų.
Pasaulinis programinės įrangos piratavimo tyrimas atliekamas tiriant programinę įrangą asmeniniuose stalo kompiuteriuose, nešiojamuose, delniniuose ir interneto (angl. netbooks) kompiuteriuose. Tirta programinė įranga apima operacines sistemas, sisteminę programinę įrangą, pavyzdžiui, duomenų bazes ir saugumo programas, namų vartotojų naudojamas programas. Į tyrimą neįtraukiama programinė įranga, veikianti serveriuose.
