„Manau, priežastis keisti retoriką nebūtinai ta, kad tai turėtų poveikį Maskvoje, bet dėl to, kad tai turės poveikį Berlyne ir Paryžiuje. Jei jos pajus, kad Lietuva suinteresuota plėtoti perspektyvią, pragmatišką ir naudingą bendrą Europos Sąjungos (ES) politiką Rusijos atžvilgiu, tai atvertų naujų galimybių, kurios, manau, atitinka Lietuvos interesus“, – interviu BNS sakė M.Leonardas.
Brito politikos eksperto teigimu, anksčiau vetuodama ES ir Rusijos derybas Lietuva norėjo būti išgirsta, bet dėl tokios pozicijos daugybėje Europos sostinių Lietuva laikoma užimančia kraštutinę poziciją Maskvos atžvilgiu.
Europos užsienio santykių taryba 2007 metais Lenkiją ir Lietuvą pavadino ES naujais šaltaisiais kariais, kurie esą pasirengę panaudoti veto teisę ir yra itin kritiški Rusijos atžvilgiu.„Sudėtinga tokiai vidutinio dydžio valstybei būti išgirstai, todėl suprantu, kad vetuodama derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties Lietuva siekė, kad būtų išgirsta taip, kaip anksčiau nebūdavo prieš veto“, – sakė M.Leonardas.
„Tuo pat metu tai reiškia, kad Lietuva daugybėje Europos sostinių vertinama kaip užimanti kraštutinę poziciją Rusijos klausimu, o tai kartais pakerta labai tvirtus argumentus, kuriuos Lietuvos politikai bandė pristatyti“, – teigė politologas, praeitą savaitę dalyvavęs Trakuose vykusiame tarptautinės politikos strategų „Sniego susitikime“.
Kaip tinkamą pavyzdį britas pateikė pakeistą Lenkijos Vyriausybės retoriką – esą Lenkijos politikos turinys Rusijos atžvilgiu iš esmės nepasikeitė, bet dėl retorikos pasikeitimo Lenkija labiau pasitikima.
„Lietuvos Vyriausybei pakeitus savo poziciją taip, kaip padarė Lenkija, gali atsiverti geresnė galimybė sukurti tikrą Europos koaliciją. Manau, geriausia Lietuvos interesų gynyba palaikant santykius su Rusija yra stipri ir vieninga Europos užsienio politika“, – sakė M.Leonardas.
Politikos eksperto vadovaujama Europos užsienio santykių taryba 2007 metais Lenkiją ir Lietuvą pavadino ES naujais šaltaisiais kariais, kurie esą pasirengę panaudoti veto teisę ir yra itin kritiški Rusijos atžvilgiu.
Europos Sąjungos (ES) šalių sostinėse 2008 metais nevienareikšmiškai buvo įvertintas Lietuvos sprendimas blokuoti derybas tarp ES ir Rusijos dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties, kol nebus patenkinti šalies reikalavimai.
