Lietuvai svarbu, ar Rusijai parduodamas laivas bus tik „dėžutė“, ar su įranga

„Lietuva, kaip NATO ir Europos Sąjungos narė, gali išsakyti savo poziciją ir nuostatą, kai parduodama puolamoji ginkluotė valstybei, kurią NATO mato kaip potencialią grėsmę. Šiuo atveju Lietuva iš dalies jau yra išsakiusi savo poziciją, bet daug kas priklauso nuo to, kas bus parduota – ar dėžutė, ar dėžutė su įranga bei kokia įranga“, – trečiadienį žurnalistams sakė A.Anušauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šis klausimas kol kas nėra labai komentuojamas, nes „detalės ir galutiniai sprendimai mūsų nėra pasiekę“.

15min.lt primena, kad antradienį šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat išreiškė nuomonę, kad Lietuvos pozicija Prancūzijos sprendimo parduoti Rusijai laivą, priklausys nuo to, kiek šiame laive bus įrangos.

„Viskas priklausys nuo to, kiek tame laive bus įrangos – ar tai bus tik griaučiai, ar kažkas dar“, – antradienį žurnalistams sakė prezidentė.

Ji pažymėjo, kad šiuo klausimu domisi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kuri „Mistral“ karo laivo pardavimo klausimą ketina aptarti susitikimo su kai kuriais Prancūzijos ministrais, metu.

D.Grybauskaitė taip pat akcentavo žinanti, kad šiuo klausimu susirūpinusios ir kai kurios kitos Europos valstybės, taip pat kreipėsi su klausimais į pačią Prancūziją bei Europos Sąjungą ir NATO.

Kaip jau buvo rašyta seniau, Prancūzija yra pranešusi apie savo pasiruošimą parduoti laivą Rusijai. Teigiama, kad jau yra paruošti šio sandorio dokumentai, tačiau, esą, dėl laivo pirkimo galutinai neapsisprendžia pati Rusija. Didžiausią galvos skausmą jai kelia tai, kad šis sandoris būtų pirmasis nuo Antrojo pasaulinio karo, kai Maskva įsigijo karo laivą iš NATO šalies. Iki šiol Kremlius visada akcentuodavo, kad Rusija pati pajėgi pasigaminti visą reikalingą ginkluotę.

Pasak naujienų agentūros BNS, 500–600 milijonų eurų (1,7–2,1 mlrd. litų) kainuojantis „Mistral“ klasės laivas gali plukdyti 16 sraigtasparnių, 40 sausumos puolamųjų mašinų, 900 karių ir kartu atlikti visas štabo ir vadovavimo funkcijas, t.y. šiame laive gali būti sutelkti visi karinei operacijai būtini pajėgumai.

Teigiama, kad tokio laivo reikalingumas Rusijos ginkluotėje išryškėjo po 2008 metais įvykusio trumpo Rusijos–Gruzijos karo.

Lietuvos karo ekspertų nuomone, „Mistral“ didelės grėsmės šalies saugui nekelia, nes Rusijai nėra poreikio dislokuoti jį Baltijos jūroje, tačiau toks modernios NATO šalies ginkluotės pardavimas valstybei, Aljansą vertinančiai kaip grėsmę, gali tapti pavojingu precedentu.