Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviai jaučiasi laimingesni: juos džiugina šalies politiniai ir ekonominiai pokyčiai

Šypsena
Fotolia nuotr. / Šypsena
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Žmogaus studijų centro“ šešerius metus vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena pirmą kartą fiksuoja ryškius teigiamus pokyčius. „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad labiausiai pagerėjo šalies politinės-ekonominės situacijos vertinimas. Be to, žmonės jaučiasi laimingesni.

„Žmogaus studijų centras“, palyginęs  2008–2013 metų reprezentatyvių  apklausų  rezultatus, daro išvadą, kad pernai labai pagerėjo politinės situacijos vertinimas. Teigiančių, kad  politinė situacija Lietuvoje pagerėjo, per metus padaugėjo daugiau nei tris kartus, nuo 4,8 proc. iki 15,2 proc.

Per metus taip pat reikšmingai padaugėjo teigiamai vertinančių ekonominę situaciją (nuo 14,5 iki 22,3 proc). Manančių, kad „Vykstantys politiniai – ekonominiai pokyčiai Lietuvoje“  greičiau ar visiškai atitinka gyventojų norus, padaugėjo nuo 11,1 iki 18,6 proc.

Komentuodamas šiuos rezultatus, „Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. G.Chomentauskas sako, kad tokio ryškaus pokyčio nebuvo stebima nuo  atliekamų tyrimų pradžios.

Savižudybių epidemijos pabaigos dar teks palaukti. Kaip ir didesnio pasitikėjimo vieni kitais.

„2010 metais į teiginį „Valdžia, reikalui esant, man padės“ teigiama atsakė tik 13,8 proc., o 2013 m. pabaigoje – jau 29,9 proc. apklaustųjų. Pasitikėjimo valdžia didėjimas – džiuginanti tendencija, nes pasitikėjimas valdžia yra  glaudžiai susijęs su emociniais ryšiais, siejančiais visuomenės narius. Nenuostabu, kad 8 proc. sumenko ir tendencija emigruoti.“ 

„Baltijos tyrimų“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė pažymi, kad praėjusius 2013 metus lietuviai baigė geresnės nuotaikos. Pagerėjo tiek ekonominių, tiek politinių pokyčių vertinimai, į ateitį žiūrima optimistiškiau.  

2013 m. apklausa nustatė, kad lietuvių, teigiančių, kad yra „gana laimingi“ ir „labai laimingi“ per metus padaugėjo nuo 65,2 proc. iki 72,1 proc. Ar tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai išlipo iš „emocinės duobės“, pažymėtos rekordiniu savižudybių skaičiumi?

G.Chomentauskas sako, kad pokyčiai – geri, tačiau neapima visuomenės emocinio gerbūvio taip plačiai, kaip norėtųsi: „Sakykime visuomenės narių susvetimėjimo (anomijos), o taip pat ir ketinimo nusižudyti (suicidinės ideacijos) rodikliai yra net šiek tiek aukštesni nei pernai. Todėl savižudybių epidemijos pabaigos dar teks palaukti. Kaip ir didesnio pasitikėjimo vieni kitais, nes net 81,3 proc. gyventojų teigia kad „šiais laikais žmogus tikrai nežino, kuriuo žmogumi gali pasitikėti“.  

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min