„Mes esame entuziastai ir tikimės pritraukti kuo daugiau pilietiškų gyventojų, kurie tikrai yra nusiteikę ir neabejingi saugojant aplinką, tiek gyvąją, tiek negyvąją gamtą. Kuo daugiau bus akių, kurios matys galimus pažeidimus, tuo aplinkai bus geriau“, – BNS sakė Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius Vytautas Eidikonis.
Siekdamas tapti neetatiniu aplinkosaugininku asmuo turės išlaikyti egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą programą. Įvairiuose regiono aplinkos apsaugos departamentuose ir Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje egzaminų laikas skiriasi. Vėliausias egzaminas vasario 7 dieną vyks Alytuje.
Neetatinis inspektorius turi teisę surašyti pažeidimo protokolą, gali dalyvauti reiduose kartu su aplinkos apsaugos inspektoriais, gali savarankiškai vykdyti reidus, prieš tai informavęs kitus aplinkos apsaugos inspektorius.
„Egzaminas susideda iš teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, medžioklę, Atliekų tvarkymo įstatymo. Na ir yra sudėti pagrindiniai akcentai, kurie turėtų būti žinomi, žvejybos draudimo terminai ir panašiai“, – sakė Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius.
Pasak jo, neetatinis inspektorius turi teisę surašyti pažeidimo protokolą, gali dalyvauti reiduose kartu su aplinkos apsaugos inspektoriais, gali savarankiškai vykdyti reidus, prieš tai informavęs kitus aplinkos apsaugos inspektorius.
V.Eidikonio tvirtinimu, neetatiniai aplinkosaugininkai dažniausiai padeda fiksuojant aplinkos taršos atvejus.
„Taip pat jie gali fiksuoti įvairius šiukšlinimo, augalų kirtimo atvejus, taip pat automobilių statymą ant žalios vejos, brakonieriavimą, prekybą draudžiamais žvejybos įrankiais“, – sakė tarnybos vadovas.
Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti 18 metų sulaukę nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturi būti teisti už sunkius, labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai, neturi turėti per pastaruosius vienerius metus įsiteisėjusio teismo apkaltinamojo nuosprendžio už baudžiamuosius nusižengimus aplinkai.
Jie taip pat neturi būti bausti administracinėmis nuobaudomis už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos srityje.
Paprašytas nurodyti didžiausią neetatinių aplinkosaugininkų atrastą pažeidimą, V.Eidikonis išskyrė brakonieriavimo atvejį, kai Vilniuje asmeniui už nelegalią žvejybą buvo pateiktas 70 tūkst. litų (20 tūkst. eurų) ieškinys.
„Nustebino 2013 metais užfiksuotas atvejis, kai Vilniaus mieste ties Užupiu buvo nustatytas pažeidėjas, jis buvo sulaikytas, jis buvo neteisėtai sugavęs 33 šlakius ir 2 marguosius upėtakius“, – sakė V.Eidikonis.
Pernai neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių gretas papildė beveik 600 gamtos saugotojų.
Regionų aplinkos apsaugos departamentų duomenimis, savarankiškai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai išaiškino per 120 pažeidimų, o su valstybiniais aplinkos apsaugos inspektoriais – beveik 2 tūkst. pažeidimų.
