Jo duomenimis, trys ketvirtadaliai gyventojų bent kartais rūšiuoja plastiko atliekas, stiklą, popierių ir kartoną. Tuo tarpu elektroninės įrangos atliekas, pavojingas atliekas (dažus, chemines medžiagas ir kt.), skardines, virtuvės atliekas bent kartą rūšiuoja apie pusė Lietuvoje gyvenančių žmonių.
28-iose ES valstybėse plastiko atliekas, stiklą, popierių ir kartoną vidutiniškai rūšiuoja devyni iš dešimties gyventojų, kitų rūšių atliekas – apie trys ketvirtadaliai ES gyventojų.
Jokių atliekų nerūšiuoja 7 proc. Lietuvos gyventojų ir 3 proc. europiečių.
Rūšiuoti daugiau atliekų Lietuvos gyventojus paskatintų patogesnis išrūšiuotų atliekų surinkimas iš namų – už tai pasisakė 62 proc. apklaustųjų, taip pat patikinimas, kad išrūšiuotos atliekos iš tiesų perdirbamos, bei finansinės paskatos, pavyzdžiui, užstatai ar sumažinti mokesčiai (po 47 proc.).
Kad sumažintų namų ūkyje susidarančių atliekų apimtį, 70 proc. gyventojų perka tik tai, ko jiems reikia, 65 proc. stengiasi pataisyti sugedusius buities prietaisus, 64 proc. geria vandenį iš čiaupo, kad išvengtų pakuočių atliekų.
Apklausa Lietuvoje atlikta praėjusių metų gruodį, apklausus 1 tūkst. šalies gyventojų.
