Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviškas kinas kovoja už išlikimą (nuotraukos)

Šiandien populiarumu lietuviškas kinas gerokai nusileidžia televizijos  serialams, kurių pasipylė kaip iš gausybės rago.
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotrauka iš serialo „Nekviesta meilė“ filmavimo aikštelės. / Šiandien populiarumu lietuviškas kinas gerokai nusileidžia televizijos serialams, kurių pasipylė kaip iš gausybės rago.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Skurdesnis šių metų valstybės biudžetas skaudžiai atsilieps ir lietuviškų filmų kūrėjams, kurie turės mažiau darbo. Kinematografininkai apgailestauja, kad jų gildija nėra vieninga ir kiekvienas už savo gerovę priverstas kovoti savarankiškai.

Pasak filmų gamybos kompanijos „Baltijos filmų grupė“ direktoriaus ir kino prodiuserio Roberto Urbono, visais laikais didžiausia kliūtis kuriant lietuvišką kiną buvo ir yra pinigų stygius. „Kūrėjai yra supriešinti vieni su kitais, nėra bendrumo. Kiekvienas už save, bet ne už kiną. Valstybei, žinoma, tai labai palanku“, – sakė jis.

Prodiuseriui pritarė Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Janina Krušinskaitė, teigdama, kad konkurencija dėl finansavimo iš valstybės biudžeto yra didelė. „Tik maža projektų dalis, iš tų, kurie pateikia paraiškas, yra finansuojama. Be to, pastebima tendencija kurti filmus ir be valstybės paramos, kaip „5 dienų avantiūra“. Tai rodo, kad kino prodiuseriai pradeda matyti kiną kaip verslą ir sritį, į kurią verta investuoti“, – sakė J.Krušinskaitė.

Pasak ministerijos atstovės, šių metų programų biudžetai dar tvirtinami, bet jie bus mažesni nei pernykščiai. Pasak kino prodiuserių, šiemet kino biudžetas sumažėjo 2 mln. Lt iki 6 mln. Lt. Tai reiškia, kad bus sukurta vienu vaidybiniu arba 5 dokumentiniais filmais mažiau.

Įmonės „Fralita“ vadovė ir prodiuserė Živilė Gallego tvirtino, kad Lietuvoje privatus verslas negali „pavežti“ kino, nes rinka yra per maža ir žiūrovų nedaug. „Kitose valstybėse kino industrijai, kad ji vystytųsi ir pati save išlaikytų, taikomos mokesčių lengvatos. Pas mus sunkmečiu ne tik mažėja privačių kompanijų rėmimas, bet ir didėja mokesčiai, filmo statymo sąnaudos auga, o valstybinis finansavimas nėra didinamas“, – apie kino pramonę kalbėjo Ž.Gallego.

Kine vaidinti smagiau nei seriale, bet Lietuvoje kuriama nedaug filmų. Džiaugiuosi, kad savo laiku spėjau dalyvauti kino filmų kūryboje. Sakė aktorius Saulius Balandis.

Pasak kino kūrėjų, dar vienas trukdis - Kino taryba, kuri sprendžia, kuris filmas turėtų išvysti dienos šviesą, duodanti pinigų visiems po truputį, bet ne tiek, kad užtektų filmų kūrybai.
„Visiems davė po trupinėlį ir visi kūrėjai daro. Po to vėl stovi eilėj, laukia, kol gaus naują pinigų „dozę“, kad filmą pabaigtų. Jei finansuotų filmus nuo pradžios iki galo, visi kūrybos procesai vyktų greičiau“, – sakė kino studijos „Studija 2“ prodiuseris Arūnas Stoškus.

Gelbsti tik valstybė

Kultūros ministerijos atstovė J.Krušinskaitė skaičiavo, kad pastatyti pilnametražį vaidybinį filmą vidutiniškai kainuoja apie 4 mln. Lt, trumpametražį - kur kas mažiau. „Lietuviško kino kūrėjų pagrindinė atrama – Kultūros ministerija, tačiau ji turi finansavimo „lubas“. Taip pat esame „Eurimage“ fondo nariai, todėl Lietuvos kino prodiuseriai gali gauti šio fondo lėšų – papildomus 50 proc. tos sumos, kurią jie gauna iš valstybės biudžeto lėšų. 2008-aisiais paramą iš Europos gavo 2 projektai“, – aiškino J.Krušinskaitė.

Prodiuseris A.Stoškus tvirtino, kad būtų „naivu tikėtis“, kad lietuviškas kinas būtų statomas už kažkieno kito pinigus. „Tada jis jau nebus lietuviškas. Pagrindinė filmo šalis gamintoja turi skirti mažiausiai 60-70 proc. reikalingos sumos. Tik turint šalies gamintojos lėšas, galima pritraukti Europos fondus ar koprodiuserius iš užsienio“, – aiškino A.Stoškus.

Pasak jo, dėl šios paramos lietuviškas kinas turi konkuruoti su kūrėjais iš Italijos, Prancūzijos, Anglijos – šalių, turinčių ilgametę išvystytą kino pramonę ir stiprų finansavimą.

Trūksta scenaristų

Kino industrijos dalyviai teigia stokoją gerų scenaristų, kurie šalyje nėra ruošiami. „Jei per metus būtų pastatoma 10–15 ilgametražių filmų, būtų ir daugiau prie jų dirbančių, scenarijus kuriančių žmonių. Tačiau dabar apskritai sukuriami 3–4 filmai. Kino industrija turi būti įsisukusi, kad iškiltų geriausieji. Dabar, kai ši industrija ant egzistavimo ribos, tai tik ir egzistuoji, bet netobulėji“, – sakė kino prodiuserė Ž.Gallego.

Prodiuserio A.Stoškaus teigimu, lietuvišką kiną iškelti kaip valstybės prioritetą būtų galima, jei keistųsi jo finansavimo politika. „Buvau vienas iš „Skrydžio per Lietuvą“ prodiuserių. Šis filmas yra geras Lietuvą pristatantis pavyzdys. Finansuodama tokį filmą, šalis daro sau reklamą. Žinoma, kinas brangus, bet jis turi išliekamąją vertę“, – kalbėjo prodiuseris.

Europoje lietuvių dokumentika jau užsitarnavo pagarbą, nors vaidybiniai filmai nėra tokie stiprūs.

Kultūros ministerijos lėšos

2008-aisiais lietuviško kino kūrybai buvo skirta:
Gamybai: 7,778 mln. Lt.
Sklaidai: apie 750 tūkst. Lt.
Kultūros rėmimo fondas įvairiems kino projektams įgyvendinti skyrė 1,769 mln. Lt.
Konkrečiam projektui gali būti skiriama iki 75 proc. lėšų, kurios būtinos jam įgyvendinti.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min