Praėjusių metų gruodžio 23 dieną, prieš pat Kūčias, Niujorko arkivyskupijos pasamdyta bendrovė pranešė, kad lietuvių maldos namai bus griaunami „artimiausiu metu“.
Tačiau Niujorko teismas tokiam sprendimui pasipriešino. Tad dabar parapijiečiai turi vilties, kad teismas jiems bus palankus. Apie tai šią savaitę paskelbė net dienraštis „The New York Times“.
Lemiamas etapas
Vis dėlto Niujorko arkivyskupijos atstovas Josephas Zwillingas įsitikinęs, kad parapijiečiai neturi jokių galimybių išsaugoti savo maldos namus. „Visi teismai iki šiol buvo nuosekliai palankūs arkivyskupijai. Esame tikri, jog teismas pagaliau kartą ir visiems laikams pasakys, kad Niujorko arkivyskupija pati sprendžia, kur stovi ir kaip veikia jos bažnyčios“, – pareiškė J.Zwillingas.
Taigi prieita prie lemiamos ribos – likti šventovei ar ne. Taip mano Niujorko lietuvių bendruomenės vadovė ir Aušros Vartų bažnyčios gelbėjimo komiteto pirmininkė Ramutė Žukaitė. Jos vertinimu, nors bažnyčios vadovams maldos namų nereikia, jie vis tiek turi likti lietuviams. „Galbūt galėtume turėti ten lietuvių centrą, kad ir kultūros. Dabar lietuviai nelabai supranta prarandantys savo identitetą ir lietuviškumą tokioje svarbioje vietoje. Nesuvokia, jog ten, kur jie buvo, daugiau nebus“, – LŽ sakė R.Žukaitė.
Viena jos idėjų - pastatą galėtų išpirkti Lietuvos Respublika. Tai atsieitų ne vieną milijoną dolerių.
Baisisi požiūriu
R.Žukaitė dirba maklere Volstryte - netoli Aušros Vartų bažnyčios, o jos išlikimu rūpinasi laisvu laiku. Niujorko lietuvei, čia gimusiai ir augusiai, palaikymą diplomatinėmis priemonėmis jau buvo parodęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir, nors netiesiogiai, Romos Katalikų Bažnyčios vadovas Benediktas XVI. Tačiau Niujorko kardinolas Edwardas Eganas savo sprendimo laikosi tvirtai. „Viskas čia – pinigų reikalas. E.Eganui labiau tiktų būti generolu arba geru verslininku, nes jis nekreipia dėmesio į žmonių tikėjimą ir istoriją", – kalbėjo R.Žukaitė.
Jos teigimu, lietuviai nepakankamai rūpinosi maldos namais, bet prie to prisidėjo ir pats kardinolas. „Prieš Lietuvos išsilaisvinimą bažnyčios lankymas nuslūgo, tačiau atėjus trečiajai emigrantų bangai buvo prasidėjęs tikras atgimimas. Neabejoju, kad būtume pritraukę daug žmonių“, – tvirtino Amerikos lietuvė. R.Žukaitės įsitikinimu, arkivyskupija galėtų palikti bažnyčią bent kaip pastatą, užuot sulyginusi ją su žeme.
Niujorkietis Davidas Sikonas, komentuodamas lietuvių maldos namų išlikimo aktualijas, baisisi bažnyčios hierarchų požiūriu į šio miesto istorinį palikimą. „Man įgriso, kad Niujorkas tik nusuka akis ir apsimeta niekuo dėtas, kai Bažnyčia apiplėšinėja paveldą. Arkivyskupija laiko architektūros paminklus melžiamomis karvėmis ir iškart mūkia: „Bažnyčią ir valstybę atskirt!“, kai į miestą įvažiuoja buldozeriai. Tačiau pasaulietinės ir dvasinės valdžios atskyrimas reiškia, kad Bažnyčia turi gyventi pagal tas pačias taisykles kaip ir visi kiti“, – rašo jis.
Ieško advokato
Geltonų plytų lietuvių bažnyčia Manhatane iškilo 1905 metais. Tačiau bėgant dešimtmečiams lietuviai ėmė joje lankytis vis rečiau ir pastatas tapo nuostolingas. Arkivyskupijos duomenimis, į šiuos istorinius maldos namus per savaitę užsukdavo mažiau nei 100 žmonių. Todėl prieš dvejus metus Niujorko bažnytinė valdžia nutarė juos uždaryti, o dar po mėnesio ant durų vienašališkai pakabino spyną. Tačiau lietuviai nenuleido rankų: kiekvieną šeštadienį maždaug 15 žmonių būrelis susirinkdavo prie bažnyčios pasimelsti, kad ji vėl pradėtų veikti.
Lietuvos vadovas V.Adamkus, viešėdamas pas popiežių Benediktą XVI, paprašė jo užtarimo sprendžiant maldos namų likimą. Šventasis Tėvas pažadėjo tarpininkauti.
Niujorko teismai buvo atmetę Aušros Vartų šventovės parapijiečių ieškinius, nes, anot jų, teisę valdyti bažnytinį turtą turi esantieji arkivyskupijos hierarchijos viršūnėje.
Lietuvių bendruomenė Niujorke taip pat prašo lietuvių kilmės advokato pagalbos ir finansinės paramos. „Būtų tragiška pralaimėti mūsų bylą vien dėl pinigų stokos“, – sakė R.Žukaitė. Įkurtas bažnyčios gelbėjimo fondas „Save Our Lady of Vilnius fund“.
