Lietuvius gąsdina mobiliųjų telefonų poveikis sveikatai

Lietuvos „Ekoinstituto“ ir Didžiosios Britanijos organizacijos „Powerwatch“ užsakymu rugsėjo mėnesį bendrovė AC „Nielsen Baltics“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą, kuris atskleidė, jog dauguma lietuvių baiminasi mobiliųjų telefonų bei jų antenų galimo pavojaus žmogaus sveikatai.

Skaičiai rodo baimę

Tyrimo rezultatai parodė, kad 88 proc. lietuvių mano, jog sklisdamos elektromagnetinės bangos kenkia jų sveikatai, beveik pusės atsakiusiųjų (42 proc.) teigimu, jos kenkia labai. Paprašius išvardinti, kas, jų žiniomis, skleidžia elektromagnetines bangas, dažniausias atsakymas – mobiliojo telefono aparatas (55 proc.). Po jų respondentai įvardijo mobiliojo ryšio bazines stotis (antenas) – 31 proc., mikrobangų krosneles – 27 proc., televizorius – 9 proc. apklausos dalyvių.

Lietuvos gyventojai mano, kad elektromagnetinės bangos vėžį gali sukelti taip pat, kaip ir rūkymas. Kaip vėžį sukeliančius faktorius 49 proc. įvardija rūkymą ir tik procentu mažiau – elektromagnetines bangas.

Lietuviai savo nerimu nelabai skiriasi nuo statistinių europiečių, mat 48 proc. Europos gyventojų mano, jog elektromagnetinės bangos yra pavojingos. Lietuvoje šis procentas yra didesnis – 52 proc.

„Ekoinstituto“ direktorė Silvinija Simonaitytė pastebi, jog tyrimas taip pat atskleidžia, jog dauguma žmonių norėtų išvengti elektromagnetinės spinduliuotės, tačiau jiems trūksta informacijos, kaip tai padaryti.

Tyrimų rezultatai skirtingi

Gydytoja onkologė prof. Laima Griciūtė pastebi, jog žmonių nuomonė gali atitikti tiesą, tačiau mokslininkai kol kas nėra stipriai patvirtinę ar paneigę neigiamo elektromagnetinių bangų poveikio, nes skirtingi žmonės susiduria su skirtingais elektromagnetinių bangų kiekiais.

„Elektromagnetinės bangos – nėra kažkokio blogo žmogaus išradimas. Tai natūralus reiškinys, kuris lydi žmogų nuo Žemės atsiradimo, todėl gyvybė yra prie to prisitaikiusi. Tačiau nuo praeito šimtmečio atsiranda vis daugiau šaltinių, kurie papildomai generuoja ir spinduliuoja elektromagnetines bangas. Tai jau yra tarša“, – pastebėjo profesorė.

L.Gričiūtės tvirtinimu, pirmieji elektromagnetinės spinduliuotės neigiamo poveikio tyrimus pradėjo skandinavai. Tačiau tyrimų rezultatai labai prieštaringi: vieni patvirtino, jog kažkoks poveikis yra, kiti jį paneigė. Bandymai buvo atlikti su žiurkėmis, taip pat tyrinėjimai molekuliniame lygmenyje. „Vis dėlto galutiniai rezultatai parodė, jog negalima tvirtinti, kad elektromagnetinės bangos turi kancerogeninį poveikį žmogui“, – sakė onkologė. Ji pastebėjo, jog bangos nepalieka jokio požymio žmogaus organizme. „Jei žmogus apšvitinamas saulės, gauna švino, rūko – visų šių veiksnių pėdsakus galima aptikti žmogaus kūne. Tuo metu elektromagnetinės bangos nepalieka jokių pėdsakų“, – sakė L.Griciūtė.

Atsargiau su mobiliaisiais telefonais

Perskaičiusi senų tyrimų apžvalgą gydytoja padarė kitas išvadas. „Jei telefonas vartojamas ilgą laiką, pavyzdžiui 10 metų, yra didesnė tikimybė, jog žmogus suserga pavojingu smegenų naviku. Pastebėta, jog navikų atsiranda tame smegenų pusrutulyje, kuria puse žmogus klausosi telefono“, –  sakė L.Griciūtė. Tačiau ji pridūrė, jog tikimybė, kad atsiras navikų, nėra didelė: „Yra duomenų, jog elektromagnetinės bangos padidina navikų atsiradimo galimybę 1,2 karto. Tuo metu rūkymas 10 kartų padidina galimybę susirgti vėžiu.“ Gydytojos tvirtinimu, poveikis priklauso nuo žmogaus jautrumo, nuo gaunamos dozės. Vis dėlto ji patarė, jog geriau mobiliojo telefono nelaikyti arti kūno.

L.Griciūtė pastebi, jog reikia toliau tyrinėti elektromagnetinių bangų poveikį, be to, būtina ieškoti technologijų, kurios mažintų buityje naudojamų daiktų spinduliuotę. „Patys žmonės turi labai riboti mobiliųjų telefonų naudojimą vaikams ir jaunimui, kurių audiniai nėra visiškai susiformavę“, – tikino onkologė. Medikė tikino, jog nuo elektromagnetinių bangų gali atsirasti ne tik vėžinių susirgimų, bet ir išsivystyti nervinė liga, pavyzdžiui, nemiga, sudirgimas.