Jos duomenimis, taip manantieji atitinkamai sudarė pusę ir beveik trečdalį apklaustų šalies gyventojų. Šiek tiek mažiau, 23 proc., lietuvių nurodė, kad nuo darbo užsienio valstybėje juos atbaidytų nenoras sukelti didelių pokyčių savo šeimos narių ir vaikų gyvenimuose.
Beveik penktadalis apklaustųjų nenorėtų palikti savo draugų, apie dešimtadalis – apleisti savo namo ar kito turto, dėti pernelyg daug pastangų adaptuojantis ar baimintis priešiško vietos gyventojų požiūrio į naujus atvykėlius.
12 proc. apklaustųjų nuo išvykimo iš šalies stabdytų tai, kad jie ir Lietuvoje turi juos tenkinantį darbą.
Lietuvos gyventojai, manantys, jog galimybė laisvai keltis iš vienos šalies į kitą šeimos gyvenimui atsiliepia teigiamai, sudarė 42 proc. apklaustųjų.Tačiau, pasak 35 proc. apklaustų lietuvių, dirbti užsienyje juos skatintų didesnė tikimybė rasti darbą. Maždaug trečdalis apklausos dalyvių teigė, kad dirbti užsienio valstybėje juos pastūmėtų geresnė gyvenimo kokybė kitose šalyse, geresnės darbo sąlygos arba geresnis ekonominis klimatas.
Mažiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų nurodė, kad užsienyje dirbti juos skatintų geresnės karjeros ir verslo galimybės, geresnė socialinė ir sveikatos apsaugos sistema.
Apie dešimtadalis teigė, kad juos galėtų pastūmėti galimybė būti arčiau giminaičių ar artimųjų, pagerinti tam tikrus savo įgūdžius. 5 proc. skatintų geresnė politinė situacija.
Tuo metu gyventojai, teigę, kad jokios priežastys negalėtų paskatinti jų dirbti užsienyje, sudarė 14 procentų.
Apklausos duomenimis, beveik pusė lietuvių tai, kad Europos Sąjungos (ES) piliečiai turi galimybę keltis iš vienos šalies į kitą, nurodė vertinantys teigiamai.
Tačiau Baltijos valstybės išsiskyrė iš kitų ES šalių vertindamos mobilumo pasėkmes šeimoms – šiame regione per ketverius metus labiausiai padidėjo apklaustųjų, kurie tokią galimybę vertina neigiamai. Lietuvoje taip manančiųjų 2005 metais buvo 26, 2009-aisiais – 38 procentai.
Lietuvos gyventojai, manantys, jog galimybė laisvai keltis iš vienos šalies į kitą šeimos gyvenimui atsiliepia teigiamai, sudarė 42 proc. apklaustųjų.
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad Lietuvoje ir Latvijoje gyvena mažiausiai žmonių, atitinkamai 19 ir 12 proc., manančių, jog gyventojų migravimas ES teigiamai atsiliepia ekonomikai.
63 proc. apklaustų lietuvių įsitikinimu, mobilumas ekonomiką veikia neigiamai. 47 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų nurodė, kad gyventojų migravimas neigiamai atsiliepia ir darbo rinkai. 33 proc. lietuvių manė priešingai.
Vykdant tyrimą, pernai lapkričio-gruodžio mėnesiais Lietuvoje apklausta daugiau nei 1 000 gyventojų.
