„Lietuva pasirodė geriau nei dauguma ES senbuvių, nes turi atskirą lobistinės veiklos įstatymą, aiškias taisykles dėl interesų konfliktų ir bent jau teoriškus draudimus politikams įsidarbinti srityse, kurios susijusios su jų ankstesne tarnyba.
Tačiau Lietuva taip pat yra akivaizdus pavyzdys, jog vien įstatymų negana, būtina užtikrinti, kad veiktų teisėkūros pėdsakas, o lobistais būtų laikomi ne nusprendę registruotis asmenys, o faktiškai užsiimantys lobistine veikla“, – pranešime spaudai sakė skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Viena iš Lietuvos problemų – per siauras lobistinės veiklos apibrėžimas, dėl to realiai prižiūrima ne lobistinė veikla, o nedidelio skaičiaus registruotų lobistų veikla. Be to, Lietuvoje politikai nepakankamai viešina, kokios interesų grupės bandė daryti jiems poveikį, parodė tyrimas.
Geriausiai tyrime įvertinta Slovėnija (55 balai), prasčiausiai – Vengrija ir Kipras (po 14 balų).
Tyrimas parodė, kad tik 7 iš 19 vertintų valstybių turi lobistinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tai – Austrija, Prancūzija, Airija, Lietuva, Lenkija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė. Lobistų etikos kodeksai priimti tik Lietuvoje ir Austrijoje.
Tik Latvijoje ir Lenkijoje politikai, teikdami teisės aktų projektus, privalo nurodyti, su kokiomis interesų grupėmis jie konsultavosi ne tik oficialių konsultacijų metu, bet ir prieš jas ar po jų.
Šiuo metu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija Lietuvoje yra įregistravusi 34 lobistus.
