Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvoje pagyvenusių žmonių daugėja

Pagyvenęs žmogus
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Pagyvenęs žmogus
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Statistikos departamentas informuoja, kad 2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 697,1 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų, tai yra kas penktas (20,9%) gyventojas buvo pagyvenęs. Per pastaruosius dešimt metų pagyvenusių žmonių skaičius padidėjo 28,8 tūkst. (4,3%), nors šalies gyventojų skaičius sumažėjo 183,1 tūkst. (5,2%).

Prognozuojama, kad 2030 m. pradžioje beveik trečdalį (28,9%) Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės (ES 27 – 30,4%). Tikėtina, kad vienam pagyvenusiam asmeniui tada teks 2 darbingo amžiaus asmenys (šiuo metu – 3).

Pagyvenusių moterų gerokai daugiau nei vyrų. 2010 m. pradžioje šalyje buvo 449,2 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus moterų, arba 1,8 karto daugiau negu vyrų. Pagyvenę žmonės mieste sudarė 20 procentų, kaime – 22,9 procento gyventojų. Daugiausia šio amžiaus žmonių buvo Varėnos, Alytaus, Anykščių ir Ignalinos rajonų savivaldybėse, kuriose 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudarė 27,2–30,2 procento.

Nuo 2007 m. pagyvenusių žmonių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje šiek tiek ilgėjo. 2009 m. moterys, sulaukusios 60 metų, tikėtina, dar gyvens vidutiniškai 22,2 metų, vyrai – 16 metų (2007 m.– atitinkamai 21,7 ir 15,4 metų).

Pagyvenusių moterų gerokai daugiau nei vyrų. 2010 m. pradžioje šalyje buvo 449,2 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus moterų, arba 1,8 karto daugiau negu vyrų.

Europos Sąjungoje kas ketvirtas (22,5%) gyventojas yra sulaukęs 60 ir daugiau metų. 2007 m. duomenimis, Europos Sąjungoje moterys, sulaukusios 60 ir daugiau metų, tikėtina, dar gyvens vidutiniškai 24,8 metų, vyrai – 20,7 metų. Mažiausias moterų ir vyrų, sulaukusių 60 metų amžiaus, vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas buvo Graikijoje (2008 m. – 2,5 metų), Kipre ir Jungtinėje Karalystėje (3 metai), didžiausias – Estijoje (6,4 metų), Latvijoje (6,1) ir Lietuvoje (5,9 metų).

Lietuvoje 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis viršija Europos Sąjungos vidurkį. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2009 m. šalyje dirbo 180,3 tūkst., arba 51,6 procento 55–64 metų amžiaus gyventojų, iš jų 84,3 tūkst. (56%) vyrų ir 96 tūkst. (48,3%) moterų. Šios amžiaus grupės gyventojų užimtumo lygis 2009 m. šiek tiek sumažėjo, tačiau išliko aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis (46%). Sulaukę 65 metų ir vyresnio amžiaus tebedirbo 28,3 tūkst. (5,3%) gyventojų, iš jų 14,5 tūkst. (8%) vyrų ir 13,8 tūkst. (3,9%) moterų. Europos Sąjungoje 2009 m. dirbo 4,7 procento 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų.

Daugėja socialinių paslaugų namuose ir dienos centruose gavėjų. Sulaukus vyresnio amžiaus, dažną vargina įvairūs sveikatos sutrikimai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009 m. stacionariose gydymo įstaigose gydėsi 262,7 tūkst. (2008 m. – 258,3 tūkst.) 65 metų ir vyresnių asmenų, arba kas antras šio amžiaus žmogus (iki 65 metų – kas penktas). Dažniausiai pagyvenusius žmones vargino kraujotakos sistemos ligos (41%), navikai (12%), kvėpavimo sistemos ligos (7%).

Pablogėjus sveikatai ypač aktualios tampa slaugos ir medicininės reabilitacijos paslaugos. 2009 m. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gavo 20,7 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų (2008 m. – 20,5 tūkst.). Medicininės reabilitacijos paslaugas 2009 m. gavo 19,8 tūkst. (2008 m. − 21,0 tūkst.) šio amžiaus gyventojų.

2009 m. pagalbos ir socialinės globos namuose paslaugos buvo suteiktos 10,8 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, tai 1,4 tūkst. daugiau nei 2008 m. Kaip ir ankstesniais metais, senyvo (pensinio) amžiaus asmenys sudarė daugumą, arba keturis iš penkių, socialinių paslaugų namuose gavėjų. Dar 0,5 tūkst. pensinio amžiaus asmenų gavo pagalbos pinigus socialinėms paslaugoms namuose apmokėti.

60 metų ir vyresnių gyventojų, gaunančių įvairias socialines paslaugas dienos centruose, skaičius didėjo. 2009 m. tokios paslaugos buvo suteiktos 27,6 tūkst. žmonių, arba 12 procentų daugiau nei 2008 m.

Kaip ir ankstesniais metais, 2009 m. pabaigoje globos įstaigose gyveno 6,4 tūkst., arba 0,9 procento visų šalies 60 metų ir vyresnių gyventojų, iš kurių senelių globos namuose gyveno 4,4 tūkst., globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia – 1,9 tūkst., o naujo tipo socialinių paslaugų įstaigose – savarankiško gyvenimo namuose – 133 gyventojai.

Sparčiai daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi kompiuteriais ir internetu. Plečiantis informacinių technologijų naudojimosi galimybėms, per pastaruosius trejus metus maždaug dukart padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi kompiuteriais ir internetu. 2010 m. pradžioje kompiuteriais naudojosi 10,1, internetu – 9,6 procento 65–74 metų amžiaus gyventojų (2009 m. – atitinkamai 8 ir 7,6%).

2009 m. pradžioje Europos Sąjungoje kompiuteriais naudojosi 26, internetu – 23 procentai 65–74 metų amžiaus gyventojų. Daugiausia besinaudojusiųjų kompiuteriais ir internetu buvo Nyderlanduose (atitinkamai 56 ir 53%), Danijoje (57 ir 52%), mažiausiai – Graikijoje (3 ir 2%), Rumunijoje (4 ir 2%) ir Bulgarijoje (4 ir 3%).

Komentarai
Temos Lietuva
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min