Lietuvoje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų, o vaikai būtų ugdomi nuo gimimo

Tai numatoma naujos redakcijos Švietimo įstatymo projekte. Antradienį jį Seime pateikė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Už projektą po pateikimo balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 4, 38 susilaikė.

Viena pagrindinių projekto naujovių – nuo 2012 metų rugsėjo 1–osios Lietuvoje nebelieka vidurinių mokyklų.

Dabartiniame Švietimo įstatyme numatyti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Projekte siūloma įteisinti dar du tipus: progimnaziją ir gimnaziją, o po dvejų metų vidurines mokyklas panaikinti.

Gimnazijos garantuoja vidurinį išsilavinimą. Progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą, tai yra, apimtų klases nuo 1 klasės iki 8 klasės.

„Iki šiol galiojusiuose kituose teisės aktuose buvo numatyta, kad vidurinės mokyklos gyvuoja iki 2012 metų rugsėjo 1–osios, taip ir šiame įstatyme tą nuostatą įdedame, – antradienį Seime sakė G.Steponavičius. – Bet kartu mokyklų įvairovė yra užtikrinama šalia iki tol gyvavusių pagrindinių mokyklų ir gimnazijų įteisinant progimnaziją.“

Anot ministro, apie mokyklų tinklo pertvarką ir tipų įvairovę diskutuojama jau daug metų. „Lūkestis dalies savivaldybių, kad galbūt dar galima sustoti nuėjus tris ketvirtadalius kelio, tačiau aš manau, kad valstybės mastu turi būti politikos tęstinumas. Šita Vyriausybė laikosi nuostatos, kad palikti sistemą pusiau luptą, pusiau skustą reiškia pažeisti lūkesčius tų įstaigų, kurios persitvarkė. Vaikų skaičius yra mažėjantis, ir dėl to priežastis tinklo pertvarka tikrai neišvengiama“, – kalbėjo G.Steponavičius.

Naujoje Švietimo įstatymo redakcijoje įteisinamas pradinio išsilavinimo pažymėjimas. Jis būtų išduodamas įgijus pradinį išsilavinimą.

Projekte taip pat numatyta, kad toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos kaimuose ir miesteliuose gyvenantys mokiniai, besimokantys pagal priešmokyklinio ar bendrojo lavinimo programas, privalo būti vežiojami. Šie mokiniai būtų vežiojami ne tik į mokyklas, esančias kaime, bet ir į esančias mieste ar savivaldybės centre.

Ministras pabrėžė, kad valstybės ir savivaldybių prioritetas, tvarkant mokyklų tinklą, būtų tas, kad pradinukai kuo arčiau lankytų mokyklą.

„Pradinių mokyklų ar ugdymo skyrių išlaikymas mums yra prioritetas. Tačiau kuo aukštesnis lygis, prasideda pavežėjimas. Paimkite Norvegiją, Švediją – 20–30 ar net daugiau kilometrų yra pavežėjami mokiniai. Jeigu pavežėjimas sutvarkytas tinkamai, tai daroma to paties vaiko labui, nes jis gali ugdytis geresnėmis sąlygomis“, – sakė G.Steponavičius.

Jo teigimu, būtina užtikrinti vaikams galimybę mokytis skirtingų tipų mokyklose, o „ne dideliuose fabrikuose po 1000 ar 1500 mokinių“.

Projektu taip pat siekiama paankstinti ikimokyklinio ugdymo pradžią. Vietoj „ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 metų“ siūloma įrašyti, kad „ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo“.

„Yra šeimų, pageidaujančių palankių sąlygų, leisiančių derinti šeimos ir darbo pareigas, mažinti moterų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, diskriminaciją darbo rinkoje, studijuojant. Šiuo metu šeimos, turinčios vaiką iki vienerių metų, neturi teisės naudotis ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamomis paslaugomis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Siekiant puoselėti lietuvių kalbą, nauja įstatymo redakcija valstybė įsipareigotų finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje. Lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeiviams būtų sudaryta galimybė mokytis lietuvių kalba Lietuvos mokyklose.

Toliau nauja Švietimo įstatymo redakcija bus svarstoma parlamento komitetuose.