Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos ateitis – artimiausių metų įkaitė

Rimantas Rudzkis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Rimanto Rudzkio teigimu, neįgyvendinus kardinalios viešojo sektoriaus ir verslo aplinkos pertvarkos, po kelerių metų Lietuvos skolos gali siekti bemaž 60 proc. BVP.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vyriausybei entuziastingai piešiant 2030 m. šalies viziją ir vaizduojant Lietuvą kaip Europos aukštųjų technologijų centrą, šalies verslininkai ir ekonomistai nuogąstauja, kad Lietuvos raidai kritiniai bus artimiausi keleri metai, nuo kurių esą priklausys tolesnės šalies perspektyvos. Todėl, pasak jų, nors apie ateitį reikia mąstyti šiandien, strateginiai tikslai privalo būti kur kas konkretesni.

„Manau, kad mums reikia išgyventi artimiausią dešimtmetį, o situacija tikrai nėra gera. Jei norime sulaukti 2020 m., mums reikės išspręsti daug svarbių išgyvenimo klausimų. Sveikindamas 2030 m.  viziją vis dėlto manau, kad dabar būtina labai aiškiai susidėti akcentus, kur reikia deginti daugiau laiko“, – „15min“ sakė bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis.

Savo ruožtu „DnB NORD“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis įsitikinęs, kad lemiami Lietuvai bus ateinantys penkeri metai. Pasak jo, tai, kaip ekonominė situacija susiklostys per artimiausius 5–7 metus, lems, kokioje „vagoje, iš kurios nebegalėsime pasukti“, būsime. „Jei į užsienį išleisime apie 270 tūkst. jaunimo, į šalį reikės įsileisti imigrantų. Tuomet jau Lietuva bus kitokia, nei norėtųsi“, – sakė ekonomistas.

Jam antrino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, pritariantis, kad artimiausi penkeri metai Lietuvai bus nelengvi. Anot jo, šiuo laikotarpiu gali būti sprendžiamas ir išlikimo klausimas. „Svarbiausia šiuo požiūriu – emigracijos problema. Tai, kas vyksta, yra baisu: žmonės išvyksta ištisomis gyvenvietėmis. Todėl ką mes kuriame 2030 m. – viziją ištuštėjusiai Lietuvai?“ – kalbėjo G.Nausėda.

Laukia daugybė iššūkių

Pasak R.Dargio, tarp didžiausių šiandienos Lietuvos iššūkių – itin neefektyvus valstybės valdymas, didžiulės šalies skolos, santykinai nedaug žmonių, prisidedančių prie valstybės biudžeto papildymo, energetinių išteklių kainos, kraštotvarka, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Pasak R.Dargio, šiandien šalies valdžia visą savo energiją turėtų skirti numatymui, kaip kovos su 2010–2020 m. Lietuvos laukiančiais iššūkiais, t.y., ką turės padaryti, kad turėtumėme valstybę 2020 m.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Pasak R.Dargio, šiandien šalies valdžia visą savo energiją turėtų skirti numatymui, kaip kovos su 2010–2020 m. Lietuvos laukiančiais iššūkiais, t. y., ką turės padaryti, kad turėtume valstybę 2020 m.

„Pirmiausia valstybės valdymas šiandien yra labai neefektyvus. Pasaulio banko duomenimis, pagal viešųjų pinigų naudojimą esame 117-oje vietoje. Vadinasi, pinigai naudojami praktiškai be kontrolės, nesiekiant jokių rezultatų. Be viso to, dar ir skolinamės. Trečia, turime labai nedaug kuriančių bitelių, nešančių medų į avilį. Reikia spręsti klausimą, kaip sukurti sąlygas, kad santykis tarp tų, kurie valgo medų, ir tų, kurie neša, nebūtų toks blogas valstybei. Ketvirta, valstybė šiandien turėtų daug labiau atstovauti paprastam piliečiui energetikos monopolininkų sukurtoje terpėje“, – šalies problemas vardijo R.Dargis.

Verslininkas pabrėžė, kad lietuviai už šilumą, kurios dėl šalies klimato reikia daug, šiuo metu moka brangiau nei suomiai. Už elektrą – brangiau nei kai kurios Europos Sąjungos (ES) valstybės. Už benziną –  kiek ir skandinavai, nors mūsų atlyginimai yra vieni iš mažiausių ES, todėl žmogaus išgyvenimo sąnaudos Lietuvoje yra be galo didelės. Didžiąją dalį pajamų asmuo išleidžia būtiniausiems poreikiams: maistui, mokesčiams už šilumą, elektrą ir pan. Tobulėjimui, pasak R.Dargio, pinigų žmogui lieka labai mažai.

Ne mažesnis iššūkis, verslininko įsitikinimu, yra ir šalies kraštotvarka, mat miestai dabar plečiami be jokios sistemos, taip pat švietimas bei sveikatos apsauga. R.Dargis įsitikinęs, kad norint išgyventi iki 2020 m. minėtose srityse būtina daryti esminius pokyčius. „Tuomet galėsime teigti, kad subalansavome savo gyvenimą ir dabar jau galime važiuoti tolyn. Tačiau nenoriu sakyti, kad tik tai susitvarkius reikia galvoti apie ateitį“, – pabrėžė R.Dargis.

Didžiausia grėsmė – emigracija

Pritardamas verslininko išsakytoms mintims, R.Rudzkis pridūrė, kad bemaž pagrindinė grėsmė šaliai šiuo metu yra pernelyg didelė emigracija. „Tai, kad iš Lietuvos išvažiuoja jauni lietuviai, iš pradžių galbūt turi savotiškų teigiamų pasekmių: sumažėja įtampa darbo rinkoje, išvažiavę žmonės savo šeimoms atsiunčia pinigų. Bet žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, aukšto lygio emigracija tirpdo šalies žmogiškuosius išteklius, o Lietuva daugiau niekuo pasigirti negali, tik savo žmonėmis. Naftos ar deimantų mes neturime, todėl jei prarandame energingiausius žmones, apie kokius aukštųjų technologijų centrus 2030 m. galime kalbėti?“ – kalbėjo R.Rudzkis. Negana to, net ir turint per 300 tūkst. bedarbių šalyje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

Analitikas atkreipė dėmesį į statistiką, pasak kurios, 2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo apie 900 tūkst. darbo vietų. Iš jų apie 300 tūkst. žmonių dirbo sektoriuje, finansuojamame iš valstybės biudžeto. „Vadinasi, versle, kuris faktiškai ir išlaiko visą mūsų valstybės egzistavimą, nes moka mokesčius, dirbo 600 tūkst. žmonių. O mes skaičiuojame, kad per penkerius metus 250 tūkst. asmenų išvažiuos“, – aiškino R.Rudzkis.

Pasak „DnB NORD“ analitiko, valstybės biudžeto skylė yra didžiulė, o neįgyvendinus kardinalios viešojo sektoriaus ir verslo aplinkos pertvarkos ji nemažės. Tuo tarpu nors veiksmai, kurių šiuo metu imasi Vyriausybė, leidžia suvaldyti krizę, problemos neišsprendžia. Tad, kaip sakė R.Rudzkis, po kelerių metų Lietuvos skolos gali siekti bemaž 60 proc. BVP. „Nesvarbu, kiek ir kokių socialinių išmokų Andriaus Kubiliaus Vyriausybė apkarpė ar dar apkarpys, beveik tokios pat bus skolos grąžinimo išlaidos. Ne mažiau svarbu, kad ilgainiui Europos centrinis bankas ims kelti šiuo metu itin žemas palūkanų normas, todėl iškart brangs paskolos ir Lietuvai teks perfinansuoti savo būsimą skolą“, – teigė analitikas.

Neatsižvelgdama į tai, Vyriausybė toliau kuria 2030 m. Lietuvos vystymosi scenarijus, lygiagrečiai planuodama didžiulius projektus: statyti atominę elektrinę, dujų importo terminalą, geležinkelio projektą „Rail Baltica“ ir kt. „Mes prisiplanuojame ambicingų projektų, nors ir taip nesuvaldome finansų. Vyriausybė neturi jokio aiškaus planavimo su aiškiais skaičiavimais, kiek 2011–2013 m. turėsime pinigų, kiek paaugs palūkanos, koks tuo metu bus nedarbas, emigracija ir pan. Tokio planavimo labai reikia“, – stebėjosi ekonomistas.

Veiksmai – mažinti viešąjį sektorių

2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo apie 900 tūkst. darbo vietų. Iš jų apie 300 tūkst. žmonių dirbo sektoriuje, finansuojamame iš valstybės biudžeto. Vadinasi, versle, kuris faktiškai ir išlaiko visą mūsų valstybės egzistavimą, dirbo 600 tūkst. žmonių. O mes skaičiuojame, kad per penkerius metus 250 tūkst. asmenų išvažiuos.R.Rudzkis įsitikinęs, kad gelbėdama šalies ūkį, Vyriausybė pirmiausia turėtų pasirūpinti, kad šalies gamyba būtų itin konkurencinga. Pagrindinis žingsnis siekiant šio tikslo, anot jo, yra verslą smaugiančios biurokratijos mažinimas. „Kuo šalis skurdesnė, tuo ji labiau atlaisvina verslą, tuo mažiau įveda tvarkos. Tvarka, žinoma, yra geras dalykas, bet ji kartu atima dalį energijos iš verslo ir visuomenės. Pas mus tvarka dar didesnė nei Skandinavijoje ar Vokietijoje. T. y. turime dar daugiau popierizmo, biurokratinių ribojimų, keisčiausių reglamentavimų. Rezultatas: jaunimas nebenori eiti į verslą, nes ten priverstas užsiimti vien popierizmu“, – tvirtino „DnB NORD“ analitikas.

Kitas ne mažiau svarbus dalykas, pasak specialisto, yra pernelyg išpūsto viešojo sektoriaus mažinimas. Kaip rodo statistika, Lietuvos viešojo sektoriaus išlaidos yra daug didesnės nei išsivysčiusių valstybių. „Lietuvoje praėjusiais metais valdžios sektoriaus išlaidos darbuotojų atlyginimams ir socialiniam draudimui sudarė 12,7 proc. BVP, ES vidurkis buvo 11 proc., o daugelyje kitų šalių jis buvo gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Slovakijoje jis siekė kiek daugiau nei 7 proc.“, – kalbėjo R.Rudzkis.

Tačiau viešojo sektoriaus išlaidos pačios savaime nėra pagrindinė problema. „DnB NORD“ banko analitikas pabrėžė, kad svarbiausia yra tai, jog išleidę daug pinigų už juos negauname reikiamų paslaugų, nes viešosiose įstaigose yra didžiulis popierizmas. „Šalies ligonėse lovų – 1,5 karto daugiau nei ES vidurkis. Mokytojų 1000-iui mokinių, palyginti su Vokietija, dukart daugiau. Tuo tarpu, jeigu palygintume paslaugų kokybę, akivaizdu, kad labai atsiliekame. Pavyzdžiui, Lietuvoje gydytojas per 20 minučių, skirtų pacientų, pildo įvairius dokumentus. Tuo tarpu Vokietijoje gydytojas per tas pačias 20 minučių bendrauja su pacientu, – paslaugų skirtumus aiškino  R.Rudzkis. – Mes viešajame sektoriuje gyvename pernelyg atsipalaidavę. Kalbame, kad turime 150 verslą kontroliuojančių įstaigų. Bet kodėl nepalikus 50?“

Analitikas įsitikinęs, kad su išvardytais iššūkiais šalis susiduria, nes Lietuva keliolika metų ėjo klaidingu keliu – pernelyg biurokratizuoti visi sluoksniai. „Kopijuodami Vakarų šalis truputėlį persistengėme, neįvertinome savo išsivystymo, įvairiomis prasmėmis, lygio. Valdymas, kurį dabar turime, sunkiai priima kardinalius sprendimus“, – įsitikinęs R.Rudzkis.

Anot jo, valdančioji koalicija pirmiausia turėjo sukurti svarbių Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijų pasiūlymų greito įgyvendinimo mechanizmą, kurio iki šiol šalyje nėra. „Pavyzdžiui, šiuo metu rekordinio lygio nedarbas. Visi žinojo, kad pasieksime tokį lygį, tačiau jokio strateginio planavimo ir bandymų sukurti mechanizmą, kaip su šiuo reiškiniu kovoti, nebuvo. Praeina metai, nedarbas pasiekia per 300 tūkst., o A.Kubilius per žiniasklaidos priemones sako, kad dabar Vyriausybės prioritetas yra kova su nedarbu. Bet ką toliau daro? Įkuria darbo grupę, kuri rengia pasiūlymus, kaip kovoti su nedarbu“, – stebėjosi analitikas.

Problema – ydinga politinė sistema

R.Rudzkis neatmetė galimybės, kad viena iš strateginio planavimo nebuvimo priežasčių – gerų vadybininkų politinėse viršūnėse trūkumas. „Esu linkęs tikėti, kad iš tikrųjų vadybininkų viršuje beveik nėra. Juk vien dėl to, kad daug metų praleidai Seime, netapai vadybininku, greičiau priešingai“, – kalbėjo analitikas.

Kitas dalykas, jo nuomone, yra iš principo ydinga Lietuvos politinė sistema. Kaip pabrėžė R.Rudzkis, priimti radikalius sprendimus labai trukdo politinė situacija Lietuvoje, kai premjeras neturi pakankamo palaikymo radikaliems sprendimams įgyvendinti ne tik Seime, bet net ir savoje partijoje. „Kas dėl to kaltas? Visa rinkimų sistema“, – įsitikinęs R.Rudzkis. Anot jo, kai valdžioje nėra vienos dominuojančios politinės jėgos, negali būti ir politinės atsakomybės, mat koaliciją sudarančios politinės jėgos dėl klaidų ar neįgyvendintų pažadų pirštu nuolat baksnoja viena į kitą.

R.Rudzkiui pritarė G.Nausėda ir pridūrė, kad ryžtingoms permainoms kelią užstoja ir politinis ciklas. „Rimtas reformas įgyvendinti reikia pirmaisias ir antraisiais metais patekus į valdžią. Dėl objektyvių priežasčių dabartinei koalicijai pirmuosius metus valdžioje teko visą dėmesį nukreipti ne į reformas, bet į taip, kaip išvengti valstybės finansų griūties. Dabar jau būtų galima pamąstyti apie esmines reformas, bet Seimo veikla jau persirito į antrą pusę, o artėjant rinkimams politikai įgyvendinti didelių pertvarkų tiesiog nebenori, nes daugiau galvoja apie rinkimus ir kaip patraukti rinkėjų simpatijas“, – dėstė SEB banko analitikas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad reformų įgyvendinimui trukdo didelis pasipriešinimas žmonių, puikiai prisitaikiusių prie dabartinės sistemos ir iš jos gaunančių nemažų materialinių bei kitokių dividendų.  „Šie žmonės yra gan stiprūs, organizuoti, turi gerus ryšius politinėje aplinkoje, todėl pajudinti šią inerciją trumpai valdžioje pasirodantiems politikams sudėtinga“, – sakė G.Nausėda.

Vyriausybė: sukurta daug įvairių strategijų

Tuo tarpu Vyriausybės Strateginio koordinavimo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė pabrėžė nesutinkanti su teigiančiais, esą ministrų kabinetas nekuria strategijų artimiausiems metams. „Strategijų sukurta labai daug – tiek penkerių, tiek septynerių metų ir t. t. Dabar rengiamos inovacijų strategijos ir pan. Be to, Vyriausybė ką tik pasitvirtino Vyriausybės prioritetą – 2011 m. projektą, kuriame numatyti svarbiausi darbai. Taigi šie procesai eina lygiagrečiai. Vyriausybė negali susitelkti tik į ilgalaikės vizijos kūrimą, bet taip pat negali susitelkti vien į trumpalaikį planavimą. Manau, vienas procesas ne trukdo kitiems procesams, o papildo“, – sakė J.Šiugždinienė.

Savo ruožtu premjero patarėjas Mykolas Majauskas „15min“ teigė manąs, kad ilgalaikiai planai yra reikalingi. „Mes buvome įpratę žiūrėti metus ar kelerius į priekį. Manau, labai svarbu turėti ir tolimą matymą. Žmonės, kurie planuoja tik metus ar dvejus į priekį, koncentruojasi į didelės rizikos, didelės grąžos projektus. Taip istoriškai yra. Kai žiūri į trumpą laikotarpį, darai investiciją ir nori, kad ji tau greitai atsipirktų. Tam, kad žiūrėtum į ilgojo laikotarpio tvarų augimą, turi turėti ilgo laikotarpio strategiją“, – sakė M.Maujauskas.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min