Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos ateitis: Europos aukštųjų technologijų centras?

Pasak R.Dargio, šiandien šalies valdžia visą savo energiją turėtų skirti numatymui, kaip kovos su 2010–2020 m. Lietuvos laukiančiais iššūkiais, t.y., ką turės padaryti, kad turėtumėme valstybę 2020 m.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Verslininkas Robertas Dargis
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ekspertai vieningai sutaria: Vyriausybės iškeltas tikslas 2030-aisiais tapti regiono aukštųjų technologijų centru yra ta kryptis, kurios link turėtų judėti Lietuva. Tačiau pabrėžiama, kad šiam tikslui pasiekti būtinos esminės ne vienos srities pertvarkos ir kad net jas įgyvendinus daug kas priklausys nuo atsitiktinumų.

„Šiandieniai technologijų pokyčiai nori nenori verčia investuoti ir matyti save kaip aukštųjų technologijų šalį. Pasaulyje įvyko didžiulių pasislinkimų. Tradicinės šakos, imlios darbo rankų, įsitvirtino Azijoje. Todėl tiek Europos, tiek Lietuvos ateitis yra kurti sau aukštos pridėtinės vertės produktus, kuriais ji galėtų konkuruoti globalioje erdvėje. Alternatyvos tam nėra“, – „15min“ sakė bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis.

Ekonomistas Romas Lazutka antrindamas teigė, kad siekis orientuotis į aukštąsias technologijas „yra labai gerai“, tačiau akcentavo, jog būtina pasirinkti teisingas priemones. „Jei nepasirenkamos teisingos priemonės, tie norai liks norai ir neišsipildys“, – sakė prof. R.Lazutka.

Savo ruožtu „DnB NORD“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis įsitikinęs, kad net ir sukūrus verslui palankią aplinką bei nuosekliai siekiant minėto tikslo Lietuvos perspektyvos tapti Europos aukštųjų technologijų centru priklausys nuo daugybės atsitiktinumų.

Būtinos esminės pertvarkos

Nusibrėžus Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų šalies, ateitį, būtina įgyvendinti esminių pakeitimų švietimo, gyvenimo infrastruktūros ir valstybės valdymo srityse.R.Dargis neabejoja, kad nusibrėžus Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų šalies, ateitį, būtina įgyvendinti esminių pakeitimų švietimo, gyvenimo infrastruktūros ir valstybės valdymo srityse. Anot verslininko, jau mokykloje turėtų būti formuojamas „visai kitas žmogus“, metant į šalį šabloniškumą, žinių kalimą, norėjimą prisitaikyti ir visą dėmesį skiriant asmenybės kūrybiškumo ugdymui.

„Mūsų universitetai tiek pagal savo mokymo programas, tiek pagal dėstymo stilių kol kas nelemia to, kad tie vaikai, kurie ateis į universitetus ir kurie 2030 m. kurs pridėtinę vertę, būtų visiškai kitokie“, – kalbėjo „Eikos“ vadovas.

Kalbėdamas apie būtinus pokyčius infrastruktūros srityje, verslininkas pažymėjo omenyje taip pat turįs išgyvenimo kaštus ir pragyvenimo kainas. R.Dargio teigimu, būtina padaryti taip, kad paslaugų segmente atsirastų kuo daugiau žmonių, kad būtų paslaugų įvairovė, nes visa tai suformuoja infrastruktūros aplinką. Tuo tarpu kalbėdamas apie valstybės valdymą verslininkas atkreipė dėmesį, kad šiandien jis nesąlygoja konkurencijos. „Neatstovaujama piliečiui, kaip turėtų būti atstovaujama ir nesukuriamas matymas, kad valstybė rūpinasi, jog žmogus nebūtų skriaudžiamas, kad  jam nebūtų iškraipytos konkurencinės sąlygos ir t. t.“, – dėstė verslininkas.

Pasak R.Dargio, norint, kad 2030 m. Lietuva būtų aukštą pridedamąją vertę kurianti valstybė, minėtose srityse privalo įvykti „didžiuliai pokyčiai“. „Ir tai nebūtų aukštųjų technologijų šalis kaip tik programines įrangas ar aukštąsias technologijas kurianti valstybė. Aukštą pridedamąją vertę gali turėti ir gydymo, ir baldų, ir daugybė kitų sričių. Pavyzdžiui, turime tikrai žymių menininkų, kurie galėtų iš abstraktaus meno pakrypti į taikomąjį segmentą, kuriame savo meninius gebėjimus derintų su komforto, jaukumo žmogui sukūrimu ir tai taptų atskira sritimi, tarkime, lietuviško dizaino baldai, kaip alternatyva skandinaviškiems baldams“, – kalbėjo verslininkas.

Reikia kurti patogią verslo aplinką

Pritardamas verslininko išsakytoms mintims, ekonomistas R.Lazutka akcentavo, kad švietimo, sveikatos apsaugos, infrastruktūros sritys yra itin svarbios, nes jos susijusios su žmogiškuoju kapitalu. „Be geros, sveikos ir išsilavinusios darbo jėgos, taip pat normalios infrastruktūros, aukštųjų technologijų nebus. Aplinkos kūrimas prisidėtų prie aukštųjų technologijų taikymo Lietuvoje, prie užsienio bendrovių pritraukimo, kurios matytų, kad šioje šalyje bus patogu dirbti. Todėl pirmiausiai reikia kalbėti apie elementarios tvarkos įvedimą: įveikti korupciją, padidinti žmonių tarpusavio pasitikėjimą“, – sakė prof. R.Lazutka.

Vyriausybė gali sukurti gerą aplinką, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje kur kokios sritys klesti, kokios ne, iš esmės lemia transnacionalinės bendrovėsJis pabrėžė, kad investicijas į aukštąsias technologijas iš šalies gali atbaidyti vien tai, kad su ja yra blogas susisiekimas. „Pavyzdžiui, taksi iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto nuvažiuoti į centrą, visiškai neaišku, kiek kainuoja. Tokie dalykai baido ir nors, atrodytų, yra smulkmenos, jos labai erzina. Todėl jei valstybė išties siekia tapti informacinių technologijų centru, jai pirmiausiai reikėtų finansuoti ne, tarkim, lazerių kūrimą, bet investuoti į verslo aplinkos gerinimą“, – tvirtino profesorius.

Anot jo, Vyriausybė turi gerai apmąstyti, kokiomis tinkamiausiomis priemonėmis galėtų prisidėti prie išsikelto tikslo įgyvendinimo, nes antraip jos veiksmai ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti neigiamų pasekmių. „Jeigu, pavyzdžiui, valstybė numatytų tam tikrų mokesčių lengvatų arba įgyvendintų į aukštąsias technologijas orientuotus aplinkos struktūrinius projektus, tačiau pritraukti aukštųjų technologijų taip ir nepavyktų, gali nukentėti žemės ūkis“, – kalbėjo ekonomistas.

Lemia atsitiktinumai

Savo ruožtu „DnB NORD“ banko vyriausiasis analitikas R.Rudzkis įsitikinęs, kad norint tapti aukštųjų technologijų centru ekonomikos pertvarka yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga, nes daug kas priklauso ir nuo atsitiktinumų. „Pertvarka yra būtina sąlyga, kad Lietuva tokį šansą galėtų turėti. Bet ji nėra pakankama. Jei A.Kubilius įgyvendins ekonomikos pertvarką, verslo sąlygų, verslo sektoriaus, galima būti tikram, kad tada šalies ūkio augimo sparta gerokai padidės ir kad tikrai pakils pragyvenimo lygis bei negrės Lietuvos išsilakstymas. Bet ar kažkurioje srityje tapsime regiono lyderiais? Tai priklauso ir nuo atsitiktinumų“, – tvirtino R.Rudzkis.

Analitikas pabrėžė, kad Vyriausybei net ir užsibrėžus šį ambicingą tikslą bei nuosekliai bandant jį pasiekti nuo ministrų kabineto priklausys ne viskas. „Vyriausybė gali sukurti gerą aplinką, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kur kokios sritys klesti, kokios ne, iš esmės lemia transnacionalinės bendrovės. Nuo to, kad užsienio bendrovės taip plėtoja savo verslus, kad joms Lietuva pasidaro patogus centras tam tikriems planams. Atsitiktinumų yra daug“, – sakė R.Rudzkis.

Jis taip pat pateikė Suomijos pavyzdį, teigdamas, kad ši Skandinavijos šalis „labai kryptingai judėjo šio tikslo link“. „Bet, tarkime, „Nokia“ bankrutavo, o ši bendrovė buvo labai arti to. Ar tuomet galėtumėme Suomiją pavadinti Europos aukštųjų technologijų centru? Nepaisant labai kryptingos politikos ir aukšto ekonomikos lygio greičiausiai ne“, – sakė R.Rudzkis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min