Lietuvos didžiojoje scenoje suspindėjo Klaipėdiečių spektakliai

„Nepamenu tokio atvejo, kad kuris nors teatras gastrolėms būtų atvežęs tiek daug – net tris nacionalinius veikalus“, -apie klaipėdiečių viešnagę pagrindinėje Lietuvos salėje kalbėjo kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Praėjusį savaitgalį Klaipėdos muzikinis teatras publikai pristatė G.Kuprevičiaus miuziklą „Veronika“, Audronės Žigaitytės premjerinę operą-fantasmagoriją „Frank'Einstainas – XXI amžius“ ir Antano Kučinsko operą vaikams „Bulvinė pasaka“.

Anot maestro G.Kuprevičiaus, susidomėjimo gastrolėmis parodė, kad žmonėms rūpi nacionalinė muzikinė dramaturgija, taip pat ir tai, kas vyksta periferijos teatruose. Organizuoti aukšto lygio pasirodymą klaipėdiečiams nebuvo lengva, nes labai skiriasi salės, teatrų techninės galimybės.

Gastrolių programą palankiai vertino ir „Veronikos“ režisierius Jonas Vaitkus: „Klaipėdos muzikinis teatras savo dėmesiu nacionaliniams veikalams ir nacionaliniams kūrėjams yra labiau nacionalinis negu Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“. Beje, ir naują teatrinį sezoną klaipėdiečiai skiria Lietuvos profesionaliosios operos 90 –mečiui.

G.Kuprevičiaus miuziklas „Veronika“ pastatytas prieš metus. Apie sostinėje pristatytą „Veroniką“ jos autorius kalbėjo: „Bijojau Operos ir baleto teatro scenos erdvės, juk Klaipėdoje scena kur kas mažesnė, tačiau erdvė šiam spektakliui išėjo tik į naudą. Labai gražiai atrodė scenografo Artūro Šimonio darbas“.

G.Kuprevičius sakė esąs patenkintas pasirodžiusiu kūriniu, sulaukė kolegų kompozitorių, taip pat režisierių komplimentų.

„Žinoma, tie komplimentai yra skirti ir atlikėjams. Jie labai stengėsi. Įvyko ir puikus dirigento Dainiaus Pavilionio debiutas. Nėra taip lengva vos vieną spektaklį padiriguoti Klaipėdoje ir atvežti reikliai sostinės publikai. “, - pripažino maestro.

Premjerinį spektaklį – A.Žigaitytės operą-fantasmagoriją „Frank'Einstainas – XXI amžius“ G.Kuprevičius apibūdino kaip drąsų ir netikėtą.

„Žiūrėjau atidžiai, vis laukiau, kaip veiksmas plėtosis toliau, kas bus? Kai kurios scenos sukrėtė nuoširdumu. Pats faktas, kad Vilniuje parodytas premjerinis spektaklis, leidžia manyti, jog operos žanras gyvas, kompozitoriai dirba.“, - džiaugėsi maestro.

Pati kompozitorė A.Žigaitytė labiausiai džiaugėsi pavadinta jaunatviškiausia teatro vadove. O užsienio žiūrovų komplimentai, kad būtent „Frank‘Einstainas – XXI amžius“ atitinka šiandieninio Europos teatro veiklos kryptis, problematiką ir atlikimo kultūrą rodo, kad tai, kas mūsų teatre dar naujiena ir eksperimentas, trikdantis ne vieną žiūrovą, kitur jau įprasti ir suprasti reiškiniai.

Vienas išskirtinis uostamiesčio teatro bruožas, keliantis didelį susirūpinimą – visiškai teatrinei veiklai nepritaikytas pastatas. Gastrolės Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre apnuogino skaudulius. Čia klaipėdiečių spektakliai atrodė geriau, nei savuose namuose.

„Mūsų teatro pastatymai turi nugalėti seno, griūvančio pastato, niūrios aplinkos barjerą. Per dvidešimt ketverius metus, kiek gyvuoja Klaipėdos muzikinis teatras, žiūrovai pasikeitė. Atsirado galimybė laisvai keliauti, aplankyti žymiausius pasaulio teatrus, o taip pat ir televizijos pagalba pamatyti puikiausius operų, baletų, miuziklų pastatymus iš garsiausių pasaulio scenų. Todėl mums kasdien kyla vis didesnė problema prisikviesti publiką į muzikai skambėti nepritaikytą pastatą“, -sako teatro vadovė A.Žigaitytė.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir sunkiomis darbo sąlygomis išlieka gyvas. Statant kiekvieną naują spektaklį, pastatymo biudžetas negali viršyti 50 tūkst. litų. Tuo tarpu Nacionaliniame operos ir baleto teatre sunkiai suvokiama, kaip už tokią mažą sumą galima pastatyti naują visavertį veikalą.