Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos ekspertai įžvelgia Rusijos siekį stiprinti įtaką informacinėje erdvėje

Rusija neslepia informacinės ekspancijos ambicijų.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Rusija neslepia informacinės ekspancijos ambicijų.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos politikams prabilus apie Baltijos šalyse neva kylančias kliūtis normaliai rusakalbės informacinės erdvės plėtrai, BNS kalbinti Lietuvos ekspertai sako, kad tokie politiniai pareiškimai rodo siekį stiprinti įtaką.

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys teigė, kad matomas Rusijos noras formuoti „nostalgišką“ filosofiją, o Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius pabrėžė, kad akivaizdus Maskvos interesas užimti svarbesnę dalį žiniasklaidos sektoriuje.

Šią savaitę Rusijos Valstybės Dūmai pateiktos rezoliucijos projekte pažymima, kad Rusijos informacinis dalyvavimas „artimojo užsienio“ šalyse per pastaruosius 15 metų gerokai sumažėjo. Projekte kalbama apie Nepriklausomų valstybių sandraugos ir Baltijos šalis.

Yra nemažai jaunimo, kurių šeimose apskritai nežiūrima Lietuvos televizijų – tik Rusijos. Tai galiu įsivaizduoti vien iš pokalbių su pretenduojančiais studijuoti žurnalistiką Vilniaus universitete, baigusiais gimnazijas Lietuvoje, – sakė Andrius Vaišnys.„Dabartinis posovietinių valstybių valdantysis elitas, norėdamas įtikti politinei situacijai, kryptingai ir dažnai naudodamas ekonomines priemones vykdo rusų kalbos išstūmimo politiką, mažindamas Rusijos žiniasklaidos pranešimus savo šalyse. Susiformavęs informacinis vakuumas yra užpildomas, naudojant kitų valstybių, kurios yra suinteresuotos plėsti savo dalyvavimą posovietinėje erdvėje, ištekliais“, – teigiama dokumento projekte.

Jame įvardijama, kad Rusija turi „maksimaliai užtikrinti savo informacinį dalyvavimą artimojo užsienio šalyse“.

A.Vaišnys įsitikinęs, kad informacinės erdvės plėtimas yra politinis užmojis formuoti Rusijos politikai artimą požiūrį, skatinti tam tikros „nostalgiškos“ filosofijos pasirinkimą.

„Nieko nauja viena rezoliucija neatskleidžia. Neabejotinai per 15 ar juolab 20 metų šio „formato“ dokumentų yra ir bus daugiau“, – BNS sakė A.Vaišnys.

Pasak eksperto, Rusijos informacinė erdvė Lietuvoje užimą svarbią dalį.

„Rusijos informacinė erdvė uždengia Lietuvą suprantamo ir kokybiško turinio produktu: žinoma kalba, pažįstami veikėjai, suprantami įvykiai. Kalba yra labai svarbu – tad ir pasaulio gamta, ir istorija lengviausiai yra prieinami rusų kalba“, – pastebi VU Komunikacijos fakulteto dekanas.

A.Vaišnys taip pat sako, kad ir jaunimas plačiai yra įsitraukęs į rusiškos informacijos vartojimą.

„Yra nemažai jaunimo, kurių šeimose apskritai nežiūrima Lietuvos televizijų – tik Rusijos. Tai galiu įsivaizduoti vien iš pokalbių su pretenduojančiais studijuoti žurnalistiką Vilniaus universitete, baigusiais gimnazijas Lietuvoje. Prie situacijos juk taikosi ir populiariausias naujienų portalas Lietuvoje, pateikdamas naujienų rusų kalba. Tai poreikio atspindys“, – teigė jis.

A.Vaišnys pasigenda Lietuvos valdžios dėmesio ne tik remiant kokybiškos lietuviškos produkcijos gaminimą, bet ir projektuojant ateities informacinę politiką.

„Lietuvos vyriausybė per 20 metų nėra formavusi informacinės politikos strategijos, kurioje būtų suprantama situacija ir siekinys, kurioje būtų įžvalga, kokia gali būti ir bus rytdienos Lietuvos informacijos vartotojo nuotaika, kokia yra mūsų pažinimo pasaulyje imtis“, – sakė informacijos specialistas.

A.Vaišnys teigė, kad šiandien dalis Lietuvos žiūrovų apskritai nejaučia skirtumo tarp to, kaip informuojama Rusijoje, o kaip – Lietuvoje.

„Palaipsniui atitinkamos kartos žiūrovas ima gyventi pagal kitos visuomenės laiką ir filosofiją. Šiandien, įsijungdamas žinias, jis mato ir tą patį laiką, pagal kurį jis gyvena Lietuvoje. Jis apskritai mano, kad tai, ką mato jis, neva tą patį mato ir žiūrovas Maskvoje – nors taip nėra. Negana to, nebrangiai Rusijos TV šou laidų ir kino produkciją įsigyja ir komercinės televizijos Lietuvoje. Taigi ir rusiškas humoras tampa lietuvio žiūrovo mąstymo dalimi“, – sakė docentas.

VU TPSMI atstovas N.Maliukevičius teigė, kad dominavimas informacinėje erdvėje yra politinis įrankis, o panašios rezoliucijos atsitiktinai neatsiranda.

„Po jų paprastai skamba garsūs politiniai nusivylimai esama situacija ir raginimai kažkaip finansiškai, politiškai padėti spręsti šitą situaciją. Tai turi ryšio su neseniai nutekinta Rusijos užsienio politikos nauja koncepcija. Viename variante kalbant apie Baltijos valstybes sakoma, kad reikia investuoti į mūsų energetinį sektorių ir visus kitus, bet aš manau, kad ypač turimas omeny žiniasklaidos sektorius“, – BNS sakė N.Maliukevičius.

Nors minėtoje rezoliucijoje kalbama tik apie NVS ir Baltijos šalis, VU TSPMI dėstytojas ragina į Rusijos užmojus žiūrėti plačiau.

Pasak Nerijaus Maliukevičiaus, nereikėtų bandyti visiškai atsiriboti nuo rusakalbės informacijos – esą užtektų tik subalansuoti jos kiekius – jo vertinimu, šiuo metu „yra disbalansas Rusijos informacinės įtakos naudai“.„Aš manau, kad mes kartais per daug susikoncentruojam ties procesais Lietuvoje ar Baltijos valstybėse – mes per daug lokaliai žiūrime į šitą problemą. Rusijai, tokiai didelei valstybei su tokia didele žiniasklaidos industrija, šis regionas yra tik dalis galimos europinės rinkos. Mūsų rinka, aišku, specifinė, bet Rusijos pagrindinis dėmesys yra europinė rinka ir mes šiuo atveju esame bandomuoju poligonu“, – kalbėjo jis.

N.Maliukevičiaus teigimu, neseniai atlikti tyrimai rodo, kad visoje Europoje rusų kalbą naudoja apie 6 proc. gyventojų – apie 30 milijonų žmonių.

Jis pabrėžė, kad rusakalbės informacinės erdvės atveju rinką būtina vertinti atsižvelgiant ne tik į paklausą, bet ir į tai, kad politika ir verslas Rusijoje dažnai yra „vienas ir tas pats“.

„Aišku, žaidžia rinkos dalykai: paklausa ir pasiūla, bei negalima visko banaliai įsivaizduoti. Paklausa yra visų pirma kalbiniai gebėjimai, jie susiformavo dar senesniais laikais, kai žmonės buvo paprasčiausiai mokomi rusų kalbos, ir dabar esame tokioje situacijoje, kad rusų kalba yra pagrindinė užsienio kalba, kurią moka mūsų visuomenė. Bet yra kitas momentas, kad rusiškos informacijos pasiūla nėra vien tik rinkos atspindys. Kas yra Pirmasis Baltijos kanalas? Tai yra valstybinės televizijos padalinys, tai yra valstybės remiamas procesas“, – BNS dėstė N.Maliukevičius.

N.Maliukevičius vienu didžiausiu šiandienos strategų iššūkiu vadina televizijų perėjimą prie skaitmeninio transliavimo.

„Latvijoje tai jau įvyko, pas mus vyksta ir pagrindinis klausimas politikams dabar matyt yra, kaip efektyviai ateitį į skaitmeninę erą ir užimti kuo didesnę rinkos porciją. Tai taip pat siečiau su visomis deklaracijomis“, – sakė N.Maliukevičius.

Politologas taip pat teigia, kad nereikėtų bandyti visiškai atsiriboti nuo rusakalbės informacijos – esą užtektų tik subalansuoti jos kiekius – jo vertinimu, šiuo metu „yra disbalansas Rusijos informacinės įtakos naudai“.

„Dalis Lietuvos visuomenės – rusakalbės ir net lenkakalbės – net informaciją apie įvykius Lietuvoje gauna per Pirmąjį Baltijos kanalą ar kitus rusiškus kanalus. Tai yra galimybė daryti įtaką. Nereikia daryti iš to didelės tragedijos. Kažkokia rusiškos informacijos dalis turėtų egzistuoti, nes vis tik tai yra mūsų kaimynas, bet turėtų būti adekvatus balansas“, – teigė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min