„Lietuvos energija“ prarado energiją

Ne visus metus „Lietuvos energijai“ vadovavęs Darius Masionis energijos vartotojams kainavo mažiausiai pusę milijono litų, o kiek atsieis jo veiklos pasekmės – dar nežinia. Vien „Porsche cayenne“, kurio D.Masionis pareikalavo kaip būtiniausios darbo priemonės, kainavo 130 tūkst. litų, atlyginimo ir įvairių priedų jam sumokėta per 300 tūkst. litų, dar išmokėta 100 tūkst. litų išeitinė kompensacija.

„Porsche Cayenne“, kurį taip mėgo D.Masionis, ir jo pirmtako Rymanto Juozaičio už 165 tūkst. litų nupirktas „Chrysler 300C“ tebestovi „Lietuvos energijos“ garaže, nors jau pusmetį šiuos automobilius bandoma parduoti. O dabartinis „Lietuvos energijos“ vadovas Aloyzas Koryzna važinėja 2003 metais pirktu „Chrysler 300M“, kurio dabartinė rinkos vertė – maždaug 16 tūkst. litų.

D.Masioniui skirtos lėšos, kaip ir kitos jo vadovavimo laikotarpiu padarytos išlaidos, gulė į elektros tarifą. O pats pusę milijono litų kainavęs vadovas, tuometinių LEO LT bosų tarsi prilygintas aukso grynuoliui, dabar eina kuklaus patarėjo pareigas bendrovėje „KG group“.

Pustuščio pastato kaina

D.Masionio nuveiktus darbus tenka taisyti ir perdaryti atėjusiems naujiems žmonėms. Bet jie neskuba – dėl kompetencijos stygiaus, tingumo ar kitokių priežasčių. Tai, kas buvo pradėta vadovaujant D.Masioniui, tarsi sustingo pusiaukelėje. Iš „Lietuvos energijos“ Viešųjų ryšių skyriaus nepavyko gauti atsakymų, kuriuose būtų matyti aiški naujųjų vadovų pozicija. Atrodo, lyg „Lietuvos energija“ būtų apimta letargijos ar visiškai praradusi energiją.

Antai modernus pastatas Žvejų g. 14 nuo vasario, kai iš jo strimgalviais į namą Juozapavičiaus gatvėje buvo iškraustyti „Lietuvos energijos“ darbuotojai, tebestovi pustuštis. Be LEO LT, jame nuomojasi patalpas dar kelios bendrovės. Buvusių vadovų siekis išnuomoti ar parduoti pastatą prestižinėje vietoje liko neįgyvendintas. Tačiau „Lietuvos energijai“ tenka padengti visas jo eksploatavimo ir saugojimo išlaidas, kurios kas mėnesį siekia kelis tūkstančius litų ir bus dar didesnės prasidėjus šildymo sezonui. Kokios konkrečiai, „Lietuvos energija“ slepia dangstydamasi komercine paslaptimi.

„Sprendimas tuo metu, kai manyta, kad pastatą pavyks išnuomoti ar parduoti, gal buvo ir teigiamas, jei bendrovės administracija sutilpo Juozapavičiaus gatvėje, – sako LEO LT valdybai nuo šių metų balandžio vadovaujantis Rimantas Vaitkus. – Tačiau dabar, pasikeitus finansinėms sąlygoms, yra kaip yra. Šiandien „Lietuvos energijos“ Turto departamentas turbūt žiūri, kokių priemonių imtis dėl tinkamo pastato panaudojimo. Tai ne pagrindinės bendrovės klausimas.“

Namo Žvejų g. 14 vertė 2008 metų pabaigoje siekė 29 mln. litų. Sprendimas dėl jo išnuomojimo turėjo būti priimtas per visuotinį „Lietuvos energijos“ akcininkų susirinkimą, tačiau skelbimai dėl nuomos ar pardavimo pasirodė dar neturint akcininkų sutikimo. Pagrindinė AB „Lietuvos energija“ akcininkė yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė „LEO LT, valdanti 96,5 proc. įmonės akcijų. Lietuvos valstybei priklauso 61,7 proc. LEO LT akcijų paketo.

Ruošta dovana prezidento bičiuliui?

Vis daugiau atsiranda požymių, liudijančių, jog ištuštinant pastatą Žvejų g. 14 tuometiniams „Lietuvos energijos“ ir LEO LT vadovams jau buvo žinoma, kas jį išsinuomos, o vėliau ir nusipirks. Neatmestina, kad naujuoju patalpų Žvejų g. 14 savininku turėjo tapti prezidento Valdo Adamkaus artimas draugas ir patarėjas Raimundas Mieželis, jo įmonė „RVM Investments“ arba su Mieželiais susiję asmenys. „RVM Investments“ jau yra įkėlusi koją į sklypą, kuris ribojasi su „Lietuvos energija“, Rinktinės gatvėje. Čia beveik visą teritoriją planuojama užstatyti viešbučiu, jo šešėlyje paskęs net Energetikos muziejus.

Spręsdamas klausimus dėl būsimo viešbučio tiek prezidento bičiulis, tiek jo sūnus Raimondas Mieželis aktyviai bendravo su „Lietuvos energija“, o kai kurias sutartis buvo numatyta sudaryti įkūrus LEO LT. Dabar likviduojamo trigalvio slibino atsiradimą palaimino tuometis prezidentas V.Adamkus.

Pasikeitus LEO LT, o vėliau ir „Lietuvos energijos“ vadovui bei Lietuvos prezidentui patalpos nebuvo parduotos. Tačiau vangiai bandoma ir jas išnuomoti. Gal dar vis planuojama, kad visas pastatas pereis į vienas rankas? Iš to, kas vyksta, galima spėti egzistuojant tam tikrus susitarimus ir įsipareigojimus.

Sustojo pusiaukelėje

Tarsi stabo ištikti ir kiti darbai, susiję su „Lietuvos energijos“ turtu. 18 mln. litų įvertintas Energetikų mokymo centras, kurį kartu su bendrabučiu planavo likviduoti ir parduoti D.Masionis, tebedirba ir rengia specialistus visai Lietuvai. Tačiau neturėdamas aiškios perspektyvos centras sunkiai verčiasi, juo labiau kad turi išlaikyti ir bendrabutį.

2009 metų pradžioje AB „Lietuvos energija“ paskelbė, jog artimiausioje ateityje planuojama peržiūrėti bendrovės turimų poilsio namų Neringoje „Litorina“ ir seminarų bei konferencijų centro „Dubingiai“ (Dibingiuose) veiklą. Už šių aptakių frazių slypėjęs ketinimas parduoti ar išnuomoti anksčiau valstybei priklausiusius objektus, esančius puikiuose gamtos kampeliuose, taip ir liko neįgyvendintas. 2008 metų pabaigoje „Litorinos“ vertė buvo apie 10 mln. litų, „Dubingių“ – 24 mln. litų. O ką daryti, kad įmonės nebūtų našta elektros energijos vartotojams, nenuspręsta.

„NDX energijos“ pėdsakas

Ketvirtadienį „Lietuvos energija“ paskelbė įsteigusi antrinę elektros energijos tiekimo bendrovę UAB „Energijos tiekimas“. Ji versis mažmenine elektros energijos prekyba. Į naujosios įmonės valdybą išrinkti ir „NDX energijos“ į „Lietuvos energiją“ permesti asmenys: finansų direktorė Aldona Jakutienė, prieš tai ėjusi LEO LT finansų vadovės pareigas, ir Rolandas Zukas. Įmonei vadovaus R.Zukas, prieš tai dirbęs LEO LT verslo vystymo vadovu.

Šie nauji paskyrimai keistokai atrodo neva principingo ginčo tarp Energetikos ministerijos ir „NDX energijos“ fone. Negi iš tiesų ministras Arvydas Sekmokas siekia maksimaliai atsiriboti nuo LEO LT žmonių įtakos energetikai, sutikdamas du šios bendrovės statytinius paskirti naujai įkurtos įmonės valdybos nariais ir vadovu?