„Lietuvos energijos“ vadovai pasikeitė, slaptumas liko

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Virginijus Poderys tik iš LŽ sužinojo, kad dar rugsėjo 29 dieną „Lietuvos energijos“ valdyba patvirtino ataskaitą apie numatomą Kauno hidroelektrinės (HE) ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) atskyrimą nuo „Lietuvos energijos“.

„Lietuvos energija“ Kauno HE ir Kruonio HAE kapitalą bei akcininkų nuosavybę nustatė remdamasi atskiriamos turto dalies ir įsipareigojimų balansinėmis vertėmis pagal bendrovės 2009 metų birželio 30 dienos balansą. Atskiriamų įmonių įstatinis kapitalas suformuotas proporcingai „Lietuvos energijos“ įstatiniam kapitalui. Tačiau Kruonio HAE turto vertė nustatyta aiškiai per maža. Tai padaryta manipuliuojant vertinimo metodais. Kruonio HAE sudaro trečdalį ar net pusę „Lietuvos energijos“ vertės, tačiau atskiriant šios proporcijos neliks. Numatoma, kad „Lietuvos energijos“ įstatinis kapitalas suapvalinus sudarys 566 mln. litų, Kruonio HAE – tik 100 mln. litų. Kauno HE – 24 mln. litų.

Nuostabą kelia ir faktas, kad „Lietuvos energijos“ turtas įvertintas taikant vienus metodus (vadinamąjį rinkos, palyginamųjų pardavimų ir atkuriamosios vertės), o Kruonio HAE vertinta pajamų metodu.

Valstybei – kuo mažiau

Artimiausiame LEO LT akcininkų susirinkime, kuris įvyks lapkričio 30 dieną, numatoma patvirtinti Kauno HE ir Kruonio HAE turto finansinį patikrinimą. Po to šios įmonės bus atskirtos nuo „Lietuvos energijos“, jų akcijos bus perduotos valstybei. Taigi kuo mažesne suma įvertintos šios elektrinės, tuo mažiau akcijų gaus valstybė. Ir tuo daugiau atiteks valstybės partnerei bendrovėje LEO LT pradėjus jos likvidavimo procedūrą bei turto dalybas. Kuo didesnis turtas liks „Lietuvos energijai“ po atskyrimo, tuo daugiau gali atitekti „NDX Energijai“, kuri valdo 38,3 proc. LEO LT akcijų.

Kruonio HAE ir Kauno HE atskyrimą nuo „Lietuvos energijos“ planuojama baigti vėliausiai iki 2010 metų kovo 31 dienos. Iki to laiko atskyrimo sąlygas vertins ir vertinimo ataskaitą parengs UAB „Ernst & Young Baltic“. Ar ataskaitą vertins bei savo pastabas pateiks ir VKEKK, nežinia.

„Mes nesame matę atskyrimo projekto, – prisipažino V.Poderys, suglumęs, kad komisija nėra informuota apie atskyrimo ataskaitą. – Šis veiksmas susijęs su elektros kainų reguliavimu, nes sprendžiamas klausimas dėl įmonės turto vertės. Tačiau aš nieko negaliu pakomentuoti, nes negavome ataskaitos“.

Draudimas – paslaptis

Ne mažiau V.Poderį nustebino ir LŽ klausimas dėl 2009 metų kovo 2 dieną „Lietuvos energijos“ su „Lietuvos draudimu“ pagal supaprastintų pirkimų tvarką sudarytą sutartį, kuria apdrausta Kauno HE. Iki tol Kauno HE, kaip ir kitos energetikos įmonės, nebuvo draudžiama, per 50 metų šioje elektrinėje neįvyko rimtesnių avarijų.

Šiuo metu Kauno HE atliekami iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų kofinansuojami rekonstrukcijos darbai, todėl, reikalaujant paramos davėjui, buvo apdraustas rekonstruojamas turtas. Tačiau viso turto drausti niekas nereikalavo.

Ar sutartis su „Lietuvos draudimu“ nebus kovo 23–iąją LEO LT vadovo iš pareigų pasitraukusio Gintauto Mažeikos draudikams padovanotas pelningas sandoris?

„Lietuvos energijos“ atstovė spaudai Renata Gaudinskaitė atsisakė atsakyti į LŽ klausimus dėl Kauno HE draudimo sumos, termino ir įmokų, motyvuodama tuo, kad tai gali pakenkti bendrovės interesams.

Tačiau „Lietuvos energija“ yra antrinė valstybės įmonė. Jos valdymo sprendimai, turintys įtakos elektros kainai, neturi būti slepiami. Kadangi vien iš ES struktūrinių fondų finansuojamos Kauno HE rekonstrukcijos projekto vertė yra 80 mln. litų, visos elektrinės vertė yra kur kas didesnė. Taigi ir įmokos už jos draudimą – milžiniškos. Draudimo bendrovei tai itin pelningas sandoris, kurio galima tik pavydėti.

„Turime išsiaiškinti patys dėl Kauno HE draudimo, – pažadėjo V.Poderys. – Pateiksime „Lietuvos energijai“ klausimus dėl draudimo ir tada galėsime komentuoti.“