Aplinkos ministerija paskutinėmis birželio dienomis organizavo konferenciją „Kaip padėti vandens telkiniams?“. Šiame renginyje diskutuota apie vandens telkinių būklės gerinimo priemones. Nors po konferencijos praėjo jau mėnuo, kalbos apie pranešėjų pristatytus pasiūlymus, kaip pagerinti vandens telkinių būklę, netyla iki šiol.
Bene daugiausiai atgarsių sukėlė aptartas cheminio fosforo surišimo metodas. Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerijos parengtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Vandenų srities plėtros 2016–2021 metų programos patvirtinimo“ projekte ir aplinkos ministro įsakymo „Dėl Vandenų srities plėtros 2016–2021 metų programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ projekte nėra priemonių, numatančių cheminį fosforo surišimą ežero dugno nuosėdose. Viešam svarstymui teiktuose projektuose cheminio fosforo surišimo ežero dugno nuosėdose priemonių niekada ir nebuvo.
Siekiant pagerinti Lietuvos upių ir ežerų aplinkos būklę, svarbiausios yra taršos prevencijos priemonės: taršos iš žemės ūkio mažinimas, individualiųjų nuotekų tvarkymo reikalavimų vykdymo užtikrinimas.
Tiems ežerams, kurių aplinkos būklė sustabdžius taršą neatsistatys, numatoma padėti taikant biomanipuliacijos metodus (pvz.: įžuvinimas arba tam tikrų žuvų rūšių išgaudymas), makrofitų šalinimą, dugne susikaupusių nuosėdų šalinimą.
Projektams vykdomas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. 2016 m. liepos 8 d. įvyko strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas visuomenei.
Š. m. liepos 15 d. Aplinkos ministerija kreipėsi į Vyriausybę dėl įgaliojimų rengti Vandenų srities plėtros 2016–2021 metų programą. Vyriausybei pritarus, Projektai bus teikiami pakartotinai derinti suinteresuotomis institucijomis. Tikimasi, kad Vandenų srities plėtros 2016–2021 metų programa bus patvirtinta 2016 m. rugsėjį.
