Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2008 10 22

Lietuvos gyventojai nežino moderniausių medicinos gydymo būdų

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nežino naujausių gydymo būdų ir neturi nuomonės apie jų patikimumą, rodo kamieninių ląstelių banko „Imunolita“ užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų viešosios nuomonės tyrimas.
Medikas
Medikas / Dienraščio „15 minučių“ nuotr.

Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę dėl pasitikėjimo moderniais sveikatos problemų sprendimo būdais bei jų žinomumo. Buvo apklausti 1005 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Tyrimas parodė, kad net 47 proc. Lietuvos gyventojų nei pasitiki, nei nepasitiki moderniomis gydymo priemonėmis. Įdomu pabrėžti, kad labiausiai naujausiais mokslo pasiekimais abejoja aukštesnio ir vidutinio lygio vadovai (10,8 proc.), o labiausiai pasitiki studentai bei moksleiviai (14,3 proc.).

Tuo tarpu apie moderniausių šiuolaikinės medicinos metodų – virkštelės kraujo kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes nugaros smegenų pažeidimų, insultų, Alzhaimerio, Parkinsono ligos, išsėtinės sklerozės gydymui nežino net 72 proc. Lietuvos gyventojų. 25 proc. respondentų pažymėjo, kad apie virkštelės kraujo kamienines ląsteles ir jų panaudojimą gydymui yra girdėję, bet išsamesnės informacijos neturi.

„Blogiausia yra ne tai, kad Lietuvos gyventojai nežino modernių gydymo būdų, itin populiarių užsienio šalyse, o tai, kad didžioji dalis visuomenės bet kokias kamienines ląstelės tapatina su embrioninėmis ląstelėmis ir su jomis užsienyje atliktais bandymais, kuriuos plačiai nušviečia žiniasklaida. Tokiu būdu kamieninių ląstelių pavadinimas yra tapęs embrioninių sinonimu ir visa su tuo susijusi informacija automatiškai atmetama – tiek valstybiniu lygmeniu, tiek ir visuomenėje. Tuo tarpu virkštelės kraujo kamieninių ląstelių surinkimo procedūra yra teisėta ir paprasta,“ – teigia UAB „Imunolita“ direktorius Artūras Mickevičius.

„Gimus kūdikiui ir perkirpus virkštelę, į specialų maišelį surenkamas jos kraujas. Šią procedūrą atlieka specialiai apmokyti medicinos darbuotojai, ji visiškai neskausminga ir saugi tiek motinai, tiek kūdikiui. Kraujas taip pat gali būti surenkamas Cezario pjūvio operacijos metu. Surinktas kraujas nedelsiant gabenamas į laboratoriją, kurioje kamieninės ląstelės yra išskiriamos iš kraujo ir užšaldomos naudojant specialiai tam skirtas technologijas. Ateityje šios ląstelės gali pasitarnauti vaiko ar kitų artimų šeimos narių sveikatos labui.

Kamieninės ląstelės sudaro mūsų kraujo ir imuninės sistemos pagrindą, o dėl savo unikalios savybės virsti bet kokiomis organizmo ląstelėmis, jos gali būti naudojamos įvairių ligų gydyme. Šiuo metu pagrindinis praktinis kamieninių ląstelių pritaikymas yra kraujo ir imuninių ligų gydymui. Ateityje šios ląstelės gali būti naudojamos gydant diabetą, raumenų ligas, miokardo infarktą, su amžiumi susijusias degeneracines ligas, negyjančius kaulų ar kremzlės defektus.

„Didėjant visuomenės informuotumui bei susidomėjimui mokslo naujovėmis, pamažu keičiasi ir pats požiūris į kamienines ląsteles, ypač jaunų ir išsilavinusių žmonių tarpe bei valstybiniame lygmenyje. Lietuvoje priimti audinių bankų veiklą reguliuojantys bei kontroliuojantys įstatymai, o tai rodo, kad audinių bankų veikla yra licencijuota ir kontroliuojama valstybinių institucijų,“ – pasakojo „Imunolitos“ vadovas.

Kamieninių ląstelių bankas ir Vatikane

Tikėtina, jog visame pasaulyje svarbiu veiksniu, formuojančiu teigiamą visuomenės požiūrį į virkštelės kraujo išsaugojimą tapo ir išreikšta pozityvi popiežiaus pozicija, pritarianti kamieninių ląstelių, kurios paimtos nesunaikinant naujos gyvybės, tyrimams bei panaudojimui. Įdomu pažymėti, jog placentos bankas įsteigtas net ir Vatikane (Sacre Cuore Universitetas Romoje). Pirmieji kamieninių ląstelių bankai buvo pradėti steigti 1990-aisiais. Dabar jų visame pasaulyje esama beveik 150.

Kaimyninėse Lenkijoje bei Latvijoje virkštelės kraujo kamieninės ląstelės pradėtos saugoti nuo 2002-2004 metų. Ten išsaugomų pavyzdžių skaičius yra keleriopai didesnis nei Lietuvoje.

Latvijoje itin didelis dėmesys skiriamas didžiausiam pastarųjų metų projektui – Ląstelinės terapijos centro sukūrimui. Centre, panaudojant valstybinį bei ES finansavimą, planuojama ląstelių terapijos pagalba pradėti gydyti ligonius, patyrusius miokardo infarktą, o ateityje – ir sergančiuosius cukriniu diabetu, neurologinėmis ligomis bei kraujotakos sutrikimais. Ypač svarbu ir sektina yra tai, kad Latvijos Sveikatos Apsaugos Ministerijoje oficialiai jau yra užregistruota pirmoji ląstelinės terapijos technologija, skirta diabeto gydymui. Greitai bus užregistruota ir technologija, skirta miokardo infarktui gydyti.

Šiuo metu „Imunolitos“ kamieninių ląstelių banko saugykloje saugoma beveik 150 ląstelių mėginių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius