Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos ir Latvijos žiniasklaida per menkai nušviečia kaimyninės šalies įvykius, teigiama šalių bendradarbiavimo studijoje

Dalia Grybauskaitė pasitinka Latvijos prezidentą
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Archyvas: Dalia Grybauskaitė pasitinka Latvijos prezidentą
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje ir Latvijoje trūksta informacijos apie kaimyninės šalies įvykius ir tai mažina žmonių domėjimąsi kaimynine šalimi, teigia ekspertai.

Diplomatų Nerio Germano ir Alberto Sarkanio parengtame „Pranešime apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas“ rašoma, kad abiejų valstybių žiniasklaida mažai dėmesio skiria kaimynų ekonominio, politinio ir kultūrinio gyvenimo aktualijoms.

Lietuvos ir Latvijos visuomeninė televizija ir radijas neturi nuolatinių korespondentinių punktų, nerengiamos bendros laidos, labai retai keičiamasi originaliomis programomis, dokumentiniais ar meniniais filmais, teigiama studijoje.

„Nors Lietuvos radijas turi savo korespondentą Latvijoje, tačiau jis nėra tinkamai panaudojamas. Latvijos radijas apskritai neturi savo nuolatinio atstovo Lietuvoje. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje neskiriama pakankamai biudžeto lėšų visuomeninės televizijos ir radijo veiklai šiems tikslams“, – rašoma pranešime.

Nors Lietuvos radijas turi savo korespondentą Latvijoje, tačiau jis nėra tinkamai panaudojamas.

Autoriai atkreipia dėmesį, kad stambiausių kabelinių televizijų paketuose taip pat nėra visuomeninių televizijų programų, nedaug informacijos apie kaimyninės šalies gyvenimą teikia laikraščiai ir žurnalai.

„Susidaro užburtas ratas – kai neteikiama informacija, mažėja susidomėjimas kaimynine šalimi, o kai nėra susidomėjimo, nėra poreikio informuoti ar imtis priemonių, kad tokia informacija būtų pateikta“, – rašo N.Germanas ir A.Sarkanis.

Anot jų, visapusiškai informacijai skleisti būtų galima plačiau panaudoti interneto portalus. Diplomatų nuomone, stambiausios interneto svetainės galėtų turėti Baltijos šalių žinovus – žmones, mokančius kalbą ir nusimanančius apie valstybes, nuolat verčiančius ir pateikiančius informaciją apie kaimyninę šalį.

Buvęs Latvijos ambasadorius Lietuvoje A.Sarkanis ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamente ambasadoriumi ypatingiems pavedimams dirbantis N.Germanas nurodo, kad bendradarbiavimo trūksta ir tarp abiejų šalių valdžios aparatų.

„Oficialūs ryšiai yra stiprūs, remiasi abipusiu palaikymu ir pagrįsti suderinta pozicija. Aukščiausiu politiniu lygiu nuolat deklaruojamas siekis plėtoti įvairiapusius ryšius, tačiau praktinėje ministerijų ir kitų institucijų veikloje tai atsispindi silpnokai. Dažnai tai priklauso nuo konkrečių vykdytojų iniciatyvos ir suinteresuotumo“, – teigia jie.

Be to, aktyvėjant ekonominei veiklai ir iš esmės esant glaudiems verslo ryšiams, esą tarp šalių natūraliai atsiranda konkurencija, kurią iš dalies lemia panaši abiejų valstybių ekonominės veiklos struktūra: „Dėl to kartais ūkinių subjektų trintis turi tendencijų persikelti į oficialų lygį ir kurti problemas.“

Pasak N.Germano ir A.Sarkanio, šalių bendravimą sunkina ir tai, kad nemokama vieni kitų kalbų, nors jos yra artimos: „Jų mokymasis paliktas savieigai. Vos ne „tradiciškai“ ir daugiau iš inercijos žmonės net nebando klausytis kalbos ir ją suprasti.“

Be to, kai kurie išlikę stereotipai apsunkina objektyvius vieni kitų vertinimus ir sukuria išankstinius klaidingus nusistatymus, rašoma neseniai paskelbtoje studijoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min