Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Lietuvos jūrų laivininkystės“ privatizacija – sustabdyta

Klaipėdos jūrų uostas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Klaipėdos jūrų uostas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seimo narių Irenos Šaulienės ir Evaldo Jurkevičiaus susitikime su AB „Lietuvos jūrų laivininkystė” generaliniu direktoriumi Arvydu Bogočionku, Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovu Petru Bekėža bei Lietuvos jūrininkų sąjungos DFDS LISCO ir Lietuvos jūrų laivininkystės skyrių pirmininku Vygandu Čijunsku buvo aptartos laivininkystės bendrovės, kurios didžioji dalis akcijų priklauso valstybei, problemos.

Petras Bekėža dėkojo parlamentarams už vienintelės valstybinės laivininkystės bendrovės privatizavimo sustabdymą. „Kartu su Klaipėdos visuomenininkais pavyko sustabdyti Lietuvos jūrų laivininkystės privatizavimą. Įtikinome Vyriausybę, kad išvalstybinti šios bendrovės negalima, nes jūrinė valstybė liktų be savo laivyno. Be to, tai daryti visai neracionalu,  nes per krizę nuvertėjo  turtas,” – sakė Evaldas Jurkevičius.

Bendrovės generalinis direktorius tvirtino, kad  Lietuvos jūrų laivininkystės padėtis šiek tiek stabilizavosi: laiku išmokami atlyginimai, užtenka lėšų atsiskaityti už paskolų palūkanas. Tačiau bendrovei dar trūksta pinigų sumokėti apie 80 mln. litų kreditą, kuris buvo paimtas laivams įsigyti. Dukart paskolos grąžinimo terminai buvo atidėti.

Anot bendrovės generalinio direktoriaus Arvydo Bogočionko, dabar reikėtų  Vyriausybės rašto (vadinamojo komforto laiško) bankui, kad be kreditoriaus sutikimo Lietuvos jūrų laivininkystės akcijos, priklausančios valstybei, nebus perleistos. Tuomet bankas dar kartą atidėtų paskolos grąžinimo terminus. Susisiekimo ministerija jau kreipėsi į Vyriausybę, tačiau per pusantro mėnesio atsakymo negauta, todėl reikalinga Seimo narių pagalba, sprendžiant šį bendrovei gyvybiškai svarbų klausimą.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius rugsėjo 21 dieną jau kreipėsi į Premjerą, kad Vyriausybė pasirašytų susitarimą su  „SEB Banku“, jog pasikeitus didžiausiam AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcininkui, būtų užtikrinta tolimesnė bendrovės veikla ir įsipareigojimų bankui vykdymas laiku pagal sutartį.

Generalinis direktorius kalbėjo, kad didėjant Lietuvos eksporto apimtims per Klaipėdos uostą „Lietuvos jūrų  laivininkystė“ galėtų pasiūlyti savo laivus ir vietiniams krovinių gamintojams bei siuntėjams. Į gimtąjį uostą bendrovės laivai užsuka tik remontui. „Valstybei priklauso 62 procentai „Lietuvos jūrų  laivininkystės“ akcijų, todėl reikia valstybinės politikos, kad mūsų bendrovė galėtų užsidirbti iš krovinių, kurie keliauja per Klaipėdos uostą”, – sakė generalinis direktorius.

Petras Bekėža tvirtino, kad valstybė neturi  strategijos, kuri numatytų Lietuvos  laivybos, jūrų verslo ilgalaikes perspektyvas. „Šiuo metu mūsų šalis yra savotiška jūrininkų tiekėja kitoms valstybėms. Apie 12 tūkstančių mūsų šalies jūrininkų dirba užsienyje. Lietuvoje yra tik 2000 darbo vietų jūrininkams”, – teigė Jūrininkų sąjungos vadovas.

Susitikime sutarta rengti konferenciją, kurioje dalyvautų Vyriausybės tarnybos, Susisiekimo ministerijos atstovai , Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, Klaipėdos visuomeninių organizacijų bei uosto įmonių atstovai.  Konferencijos tikslas – diskutuoti dėl šalies laivybos, jūrų verslo strategijos būtinybės.

„Įveikėme pirmą etapą: išsaugojome paskutinę valstybinę laivininkystės bendrovę. Dabar reikia sudaryti sąlygas Lietuvos jūrų laivininkystei sėkmingai dirbti. Valstybė privalo pasirūpinti savo bendrove – tai nediskutuotina. Svarbu tik sutarti dėl pagalbos masto”, – sakė Evaldas Jurkevičius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min