Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos lenkai skundais į Lietuvą prisišaukė premjerą Donaldą Tuską

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po penktadienį Vilniuje įvykusio lenkų tautinės mažumos mitingo prieš naująjį Švietimo įstatymą, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė planuojantis sekmadienį su vienos dienos vizitu atvykti į Lietuvą.

Apie planuojamą D.Tusko vizitą į Lietuvą penktadienį buvo paskelbta Lenkijos Vyriausybės interneto svetainėje. Pasak pranešimo, D.Tuskas susitiks su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi ir lenkų mažumos atstovais.

Lietuvos Vyriausybės vadovo patarėjas Virgis Valentinavičius BNS penktadienio vakarą pranešė, kad premjerų susitikimas įvyks sekmadienio rytą Palangoje.

„Andrius Kubilius susitiks su Lenkijos premjeru, D.Tuskas vėliau dalyvaus mišiose Aušros vartuose. Premjeras A.Kubilus sako, kad Lietuva visada pasiruošusi atviram ir nuoširdžiam dialogui, ką jis kaip tik turėjo progą pažymėti laiške D.Tuskui, kuris buvo išsiųstas šią savaitę“, – teigė ministro pirmininko patarėjas.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad ruošia paramą lenkų mažumos mokykloms Lietuvoje ir tikisi, kad Lietuvos valdžia pradės dialogą su lenkais, kurie protestuoja dėl Švietimo įstatymo.

„Jokie įspėjimai ir protestai nepaskatino Lietuvos valdžios bent jau diskutuoti su mažuma dėl kai kurių politikų pasiūlytų pakeitimų“, – teigiama Lenkijos URM svetainėje paskelbtame pareiškime bei priduriama, jog sunku atsispirti įspūdžiui, kad Lietuvos lenkai asimiliuojami prieš jų valią.

Po įvykusio lenkų tautinės mažumos mitingo prieš naująjį Švietimo įstatymą, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė planuojantis atvykti į Lietuvą.Lenkijos diplomatų teigimu, oficialioji Varšuva nuolat kartojo kritiškai vertinanti planuojamus Lietuvos švietimo sistemos pakeitimus ir bandė atkreipti dėmesį į grėsmę, kurią šie pakeitimai kelia Lietuvos lenkams.

„Koks bebūtų Lietuvos pusės elgesys, Užsienio reikalų ministerija rengia paramą lenkų mokykloms Lietuvoje“, – teigia Lenkijos URM.

Tuo tarpu Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas pareiškė, kad Europos Komisija ištirs Lietuvos lenkų mažumos nepasitenkinimą keliančio liepą įsigaliojusio Švietimo įstatymo nuostatas.

„Tai standartinė procedūra tais atvejais kai protestuojama prieš sisteminius ar kitokius sprendimus, priimtus Europos Sąjungos šalyse“, – EP vadovaujantį Lenkijos politiką citavo naujienų agentūra PAP.

Į Vilniuje penktadienį surengtą mitingą protestuoti prieš permainas tautinių mažumų švietimo srityje susirinko daugiau kaip 600 žmonių. Daugumą mitinge sudarė lenkiškų mokyklų moksleiviai, taip pat dalyvavo jų tėvai bei Lietuvos lenkų politikai. Prie Prezidentūros susirinkę lenkų moksleiviai sakė protestuojantys, nes daugiau mokytis lietuviškai bus sunku.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mitingo išvakarėse pabrėžė, kad Lietuva sudaro vienas iš geriausių sąlygų pasaulyje tautinėms mažumoms mokytis gimtąja kalba. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino, kad už tokių protestų slypi lenkų politikai, siekiantys savų tikslų.

Lenkų mažumos atstovai protesto akcijas rengia ne pirmą kartą.

Liepos 1-ąją įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų, baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.

Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad pakeitimais tiesiog artėjama prie Europos standartų – vidutiniškai Europoje tautinių mažumų mokyklose 60 proc. programų dėstoma tautinės mažumos kalba, o 40 proc. programų valstybine kalba. Lenkiškose mokyklose iki šiol lenkiškai buvo dėstoma apie 90 proc. pamokų.

Be to, pabrėžiama, kad naujasis įstatymas yra analogiškas Lenkijoje jau daug metų galiojančioms nuostatoms – čia lietuviai taip pat laiko vienodą egzaminą ir kai kurių dalykų mokosi lenkų kalba.

Įgyvendinant naują Švietimo įstatymą, Vyriausybės nutarimu leista tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams krepšelio lėšas dar padidinti – papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius.

Tuo tarpu lietuviškos Punsko mokyklos direktoriaus Jono Vydros teigimu, net ir po naujojo Švietimo įstatymo priėmimo Lietuvos lenkams išlieka geresnės sąlygos mokytis gimtąja kalba nei Lenkijoje gyvenantiems lietuviams. Pasak jo, lenkakalbiai moksleiviai Lietuvoje, priešingai nei lietuviai Lenkijoje, turi lenkiškus vadovėlius nuo pirmos iki 12-os klasės, be to, Lietuvoje skiriama daugiau pamokų lenkų kalbai nei Lenkijoje lietuvių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min