Rytą sutiktas pedalus minantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius prisipažino šiuo taku dviračiu važiuojantis kaskart, kai sugrįžta iš sostinės į gimtuosius Lazdijus.
„Pačiame mieste – o kokia natūrali gamta! Raudonais žiedais viliojantys erškėtrožių krūmai, jau prisirpusios žemuogės, po eglėmis vienur kitur galvas iškišę grybai ar dviračių tako plytelių kontūrus bandanti įveikti sraigė – kuris dar miestas Lietuvoje galėtų tuo pasigirti? Tik pačiame šalies pakraštyje, Lietuvos ir Lenkijos valstybių sandūroje prisiglaudę Lazdijai“, – gamta grožėjosi vyras.
Būtent neatrastą pasienį ir jo laukinį, nesudarkytą gamtos grožį kviečia pažinti naują turistinį maršrutą parengę Lazdijų turizmo informacinio centro darbuotojai. Į žygį Lietuvos ir Lenkijos pasieniu siūloma leistis dviračiu arba automobiliu. Maršruto ilgis – apie 40 km.
Aplankant siūlomus objektus, automobiliu užtruksite keturias valandas, dviračiu – prireiks visos dienos. Nepamirškite asmens dokumentų – pasienio ruože jie gali būti patikrinti.
Civilizacijos – mažai
Tiems, kurie mano, kad kelionė pasienio rokadiniu keliu, vadinamąja geležinės uždangos linija, – patogi ir civilizuota, teks susitaikyti su mintimi, jog barų, kaimo turizmo sodybų ar sutvarkytų kelių čia nėra.
20 km nuo Janaslavo kaimo iki Būdviečio miestelio – civilizacijos nepaliesta gamta. Po to – dar tiek pat kilometrų plentu Lazdijų link, aplankant Būdvietį, Aštriąją Kirsną bei Rudaminą.
Žinomas vietos fotografas Aldas Liaukus pataria: fotoaparatas ar filmavimo kamera kelionėje – tiesiog būtini. Vaizdai, kurie atsiveria nuo kalvų Ūdininkų kaime į Lietuvoje ir Lenkijoje besidriekiantį Galadusio ežerą, bebrų patvenktos pievos, pilnos žydinčių viržių, purienų, viliojantis liepų pavėsis Bielėnų kaime, akmenų muziejus Lietuvos karininko Donato Mazurkevičiaus (beje, kino filme apie Žalgirio mūšį suvaidinusio Lietuvos kunigaikštį Vytautą) Kybartų kaime, seniausias Lazdijų rajono pastatas – Būdviečio svirnas, iš griuvėsių atgimęs Aštrios Kirsnos dvaras ar Rudaminos piliakalnis, kur, kaip vis mėgsta pasididžiuoti vietiniai, galimai buvo karūnuotas vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Visa tai verta ne tik pamatyti, bet ir įamžinti.
Kelionę pradėkite Janaslavo kaime, nuo Lazdijų turizmo informacinio centro administracinio pastato, kur gausite visą informaciją apie būsimą maršrutą, o jei norėsite – ir gido paslaugas. Prieš tai pasienyje esančiose kaimo turizmo sodybose ar Lazdijų viešbutukuose pasirūpinkite būsima nakvyne: numynus dviračiu keliasdešimt kilometrų, kelionė namo jau būtų ekstremalus išbandymas.
Ir pamatyti, ir pačiupinėti
Pirmas sustojimas – Akmenių kaime, buvusioje pirmojoje atkurtos Lietuvos muitinėje. Tiesa, dabar ten – tik tušti buvę administraciniai pastatai, tačiau nusifotografuoti prie „rubežių“ žyminčio valstybės sienos ženklo – verta.
Neprivažiavę valstybės sienos su Lenkija, pasukite vieškeliu į dešinę. Čia remontuojamu buvusiu rokadiniu keliu (nuo rudens 10 km jo bus padengta asfaltu) leiskitės Galadusio ežero pakrante Galinių link.
Čia 50 metų driekėsi geležinė uždanga, o keliu vaikščiojo tik sovietų pasieniečiai ir jų šunys. Pavažiavus keletą kilometrų, kairėje pusėje pamatysite Europos mišką, pasodintą Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą proga, toliau – Draugystės miškas, Ūdininkų ir Galinių kaimo pilkapiai. Nepatingėkite sustoti ir pačiupinėti dešinėje kelio pusėje paliktas „dratų“ tvoros liekanas. Pusę amžiaus jos viršumi ėjo aukštos įtampos elektros srovės linija, saugojusi buvusią sovietų imperiją nuo Vakarų pasaulio.
Pirmame dideliame posūkyje į dešinę galite trumpam stabtelėti ir aplankyti už poros šimtų metrų esantį vadinamąją Smailytės vilą. Tiesa, realybėje – tai tik pasieniečių atraminis punktas ir medinė lauko pavėsinė. Tačiau ši vieta vadinamojo paksogeito skandalo metu pagarsėjo kaip Lietuvos generolų, Rusijos mafijos vadų ir apsukrių Kauno odontologių „susitikimo“ vieta.
 |
| Romo Sadausko nuotr./J.Milius dviračių trasa pedalus mina kaskart, kai parvyksta į gimtuosius Lazdijus |
Maždaug už 10 km nuo kelionės pradžios pamatysite buvusius Galinių pasienio užkardos vartus. Šalia jų – senoji Galinių mokykla (dabar – privatus gyvenamasis namas), kurioje mokėsi viena iškiliausių Lietuvos rezistencinės kovos asmenybių Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Keliuku pasukite kairiau. Čia vos už kelių dešimčių metrų – buvusios Galinių pasienio užkardos pastatai, tiksliau – tai, kas likę iš jų. Dar už kelių dešimčių metrų – kalvelėje dešiniau esantis buvusios Platono Kubovo pasienio užkardos memorialas – granito ir akmens paminklai, kuriuos baigia užgožti usnys ir dilgėlės. Ši užkarda buvo pirmoji, Antrojo pasaulinio karo metu tuometinės Sovietų Sąjungos teritorijoje pasitikusi hitlerinės Vokietijos armijos ataką.
Privatus akmenų muziejus
Jei važiuosite keliuku tiesiai – už keliolikos kilometrų pasieksite lietuviškiausią Lenkijos miestelį Punską. Tačiau maršruto rengėjai rekomenduoja pasukti lauko keliuku dešiniau, įkalnėn. Čia – 10 km civilizacijos nepaliestos gamtos.
Privažiavę pirmą išvažinėtą keliuką dešinėje pusėje – pasukite juo. Už 100 m pamatysite rodyklę į A.Ramanausko-Vanago tėviškę Bielėnų kaime. Jei pateksite į sodybvietę – jums pasisekė, mat pelkėtoje vietovėje gyvenantys bebrai neretai taką per pievą paslepia po vandeniu.
Nuo minėtos rodyklės toliau kelionę tęskite Bielėnų, Strumbagalvės kaimų vieškeliu iki rodyklės į Jotvingių sodybą Kybartų kaime. Privatus akmenų muziejus – jotvingių genties atminčiai skirta Donato Mazurkevičiaus kolekcija. Pagrindinis sodybos akcentas – keturi iš girnapusių sudėti stulpai, simbolizuojantys keturis metų laikus, keturis paros ciklus, tiksliai atkartojantys keturias pasaulio kryptis.
Iš Jotvingių sodybos sukite Būdviečio link. Čia aplankykite buvusio dvaro teritorijoje išlikusį seniausią Lazdijų pastatą – Būdviečio svirną, medinę miestelio bažnyčią. Gidas būtinai jums papasakos apie šio krašto knygnešių veiklą.
Iš Būdviečio – kelionė Aštriosios Kirsnos link. Čia būtina pamatyti iš visiškų griuvėsių prikeliamą Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą: rūmus (restauruojami), dvaro arklides (veikiančios), dvaro parką ir tvenkinius. Susitarę su dvaro savininku Nerijumi Narausku, galėsite įmerkti meškerę ir ištraukti nemažą karpį ar lyną.
Kalakutai ir vaistažolės
Tęsdami kelionę Lazdijų link, privažiuosite Rudaminos miestelį. Nuoširdžiai rekomenduoju pabendrauti su vietos bendruomene – tokių keptų kalakutų ir vaistažolių arbatos niekur kitur Lietuvoje nerasite.
Būtinai įkopkite į Rudaminos piliakalnį – vaizdas nuo jo į Elveriškių ir Gumbelių piliakalnius atima žadą. Pačiame miestelyje verta pasigrožėti architektūros paminklu – Rudaminos bažnyčia, kurios šventoriuje palaidotas žinomas disidentas, kunigas Juozas Zdebskis, sovietų KGB operatyvinėse bylose žinomas „Akiplėšos“ (rusiškai –„Nagliec“) slapyvardžiu.
Nuo Rudaminos iki kelionės tikslo – Lazdijų – vos 8 km plentu. Lazdijuose verta užsukti į vietos bažnyčią, šalia jos esančiame Motiejaus Gustaičio gimnazijos kieme susitikrinti savo laikrodžius su čia stovinčiu saulės laikrodžiu, Lazdijų krašto muziejuje pasimokyti rašto „Slaptosios mokyklos“ edukaciniame užsiėmime, ar užlipus į muziejaus antrąjį aukštą pamedituoti, klausantis čia gyvenusios poetės Salomėjos Nėries lyrikos garso įrašų.
Tada neskubėdami pasukite į miesto parką, o iš čia – jau mano minėtu dviračių taku iki Baltajo ežero paplūdimio. Jo vandenyse nuplovę kelionės dulkes galėsite sau pripažinti: „Įveikiau geležinę uždangą neatrastu Lietuvos pasieniu.“
| KAINOS |
|
|
|
